Kamilė Lukauskytė
Lietuvos gyventojams gali tekti ruoštis dar vienam nemaloniam pokyčiui – maisto produktų kainos, kurios pastaruoju metu buvo gana stabilios, gali vėl pradėti kilti. Ekonomistai perspėja, kad tam jau formuojasi prielaidos žaliavų rinkose.
Tuo metu bendra metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį priartėjo prie 6 proc. ir pagal kainų augimo tempą šalis šiuo metu yra viena iš lyderių Europos Sąjungoje.
Infliacija Lietuvoje jau beveik pasiekė 6 procentus
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, buvo beveik 6 proc.
Tai reiškia, kad gyventojai už dalį prekių ir paslaugų moka gerokai daugiau nei prieš metus. Pagal kainų augimo tempą Lietuva šiuo metu yra pirmoje vietoje euro zonoje, o visoje Europos Sąjungoje ją lenkia tik Rumunija.
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad dabartinį kainų augimą lemia ne viena priežastis. Įtakos turi tiek brangstantys energijos ištekliai, tiek vidaus ekonomikos sprendimai.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuvoje infliaciją veikia ne tik išoriniai veiksniai, tokie kaip naftos ar dujų kainos, bet ir šalies viduje priimti sprendimai.
Maisto kainos kol kas dar gelbsti bendrą situaciją
Įdomiausia tai, kad maisto kainos kol kas nėra pagrindinis dabartinės infliacijos variklis.
Kai kurių produktų kainos netgi yra mažesnės nei prieš metus. Tačiau ekonomistai įspėja, kad šis laikotarpis gali būti jau pasibaigęs.
Pagrindinė priežastis – žaliavų rinkose matomas kainų augimas.
Pasak N. Mačiulio, per pastarąjį pusmetį kai kurių grūdinių kultūrų žaliavos pabrango maždaug penktadaliu. Todėl tikėtina, kad po tam tikro laiko šie pokyčiai pasieks ir parduotuvių lentynas.
Tai reiškia, kad šiandien parduotuvėje matoma produkto kaina nebūtinai atspindi tai, kas bus po kelių mėnesių.
Kviečių kaina per metus šoktelėjo apie 30 procentų
Didžiausią nerimą šiuo metu kelia grūdų rinka.
Kviečių kaina biržose per metus išaugo maždaug 30 proc. Brangstant žaliavai, papildomas spaudimas atsiranda ir maisto gamintojams.
Grūdai naudojami ne tik duonai ar miltiniams gaminiams. Jie yra svarbi žaliava daugeliui maisto produktų, o jų kainos pokyčiai gali netiesiogiai paveikti ir kitus rinkos segmentus.
Be to, gamintojams įtakos turi energijos, transporto, darbuotojų ir kitos sąnaudos.
Todėl net jeigu pats žaliavos pabrangimas neatsispindi galutinėje produkto kainoje tokiu pačiu procentu, ilgainiui dalis papildomų kaštų gali būti perkelta vartotojui.
Kurių produktų kainos gali pajudėti pirmiausia?
Ekonomistų perspėjimai pirmiausia susiję su grūdinių kultūrų produktais.
Galimo kainų augimo poveikį gali pajusti duonos, kepinių, miltų, makaronų ir kitų gaminių pirkėjai. Brangstant grūdams, spaudimas gali persiduoti ir gyvulininkystei, nes grūdinės kultūros naudojamos pašarams.
Tačiau specialistai kol kas nekalba apie staigų visų maisto produktų kainų šuolį. Prognozuojama, kad kainos gali didėti palaipsniui, o konkretus pokytis priklausys nuo žaliavų, energijos ir kitų sąnaudų.
Ankstesni rinkos signalai taip pat rodo, kad spaudimą jaučia pieno, mėsos ir kepinių sektoriai.
Kitąmet maistas gali brangti 3–4 procentais
Ekonomistų vertinimu, kitais metais maisto kainos Lietuvoje galėtų padidėti maždaug 3–4 proc.
Tai nėra prognozė, kad kiekvienas produktas parduotuvėje pabrangs būtent tiek. Vienos prekės gali brangti daugiau, kitų kainos gali išlikti stabilios ar net sumažėti.
Vis dėlto bendras signalas vartotojams nėra malonus – laikotarpis, kai maisto kainos padėjo pristabdyti bendrą infliaciją, gali baigtis.
Jeigu maisto produktai jau dabar būtų brangę kartu su kitomis prekėmis ir paslaugomis, metinė infliacija Lietuvoje, ekonomistų vertinimu, būtų viršijusi 6 proc.
Kainų augimą gali pajusti kiekvienas
Maisto produktai sudaro reikšmingą dalį kasdienių gyventojų išlaidų. Todėl net ir kelių procentų bendras kainų padidėjimas gali būti pastebimas šeimos biudžete.
Ypač jautriai į kainų pokyčius gali reaguoti mažesnes pajamas gaunantys žmonės, kuriems maistui tenka didesnė visų mėnesio išlaidų dalis.
Kol kas ekonomistai ragina situaciją vertinti be panikos. Maisto kainų prognozės gali keistis priklausomai nuo derliaus, pasaulinių žaliavų rinkų, energijos kainų ir kitų aplinkybių.
Tačiau viena tendencija jau matoma aiškiai: po laikino atokvėpio maisto kainoms vėl atsiranda spaudimas kilti.
Lietuvos pirkėjams tai gali reikšti, kad artimiausiais mėnesiais verta atidžiau stebėti ne tik akcijas parduotuvėse, bet ir tai, kaip keičiasi kasdienio maisto krepšelio kaina.
