Kamilė Lukauskytė
Migracijos tema Lietuvoje kaista, o valdžia ruošiasi galimiems sistemos pokyčiams. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia, kad per pastaruosius kelerius metus darbo migracijos politika buvo smarkiai liberalizuota, tačiau dabar staiga atsukti procesų atgal nepavyks.
Ministro pateiktais duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 240 tūkst. migrantų, iš kurių per 40 tūkst. atvyko iš Centrinės Azijos.
Tačiau M. Katelynas pabrėžia ir kitą svarbią aplinkybę: didelė dalis šių žmonių į Lietuvą atvyko teisėtai, gavę valstybės leidimą čia dirbti ir gyventi. Todėl, anot jo, paprasto ir greito sprendimo nėra.
Ministras: situacija formavosi ketverius metus
Kalbėdamas „Žinių radijuje“, M. Katelynas ankstesnę migracijos politiką kritikavo itin griežtai.
Jo vertinimu, sistema buvo liberalizuota tiek, kad ją galima lyginti su „atidarytais vartais į Lietuvą“.
Ministras atkreipė dėmesį į anksčiau sukurtą kvotų mechanizmą – pirmuosius dvejus metus kvota siekė 40 tūkst. žmonių.
M. Katelynas šį mechanizmą sieja su ankstesnės Vyriausybės sprendimais ir teigia, kad dabartinė valdžia paveldėjo jau susiformavusią situaciją. Tai yra ministro politinis vertinimas, o ne neutralus visos migracijos politikos įvertinimas.
„Žmonės nėra daiktai“
Tačiau ministras kartu perspėja, kad dabar Lietuva negali paprasčiausiai nuspręsti, jog teisėtai atvykę užsieniečiai turi išvykti.
Valstybė jiems suteikė teisę atvykti, dirbti, užsidirbti ir gyventi Lietuvoje, todėl žmonės turi teisėtus lūkesčius.
Būtent dėl to, M. Katelyno teigimu, migracijos politikos pakeisti per kelias savaites ar mėnesius nepavyks.
Ministras atkreipia dėmesį ir į kitų Vakarų Europos valstybių patirtį – migracijos klausimai ten sprendžiami metų metus, todėl tikėtis, kad Lietuva labai greitai atras paprastą modelį, būtų nerealu.
Ruošiamas kitoks darbo migrantų modelis
Vis dėlto pokyčiai jau svarstomi.
M. Katelynas premjerui yra pateikęs savo siūlomą migracijos politikos variantą ir dabar laukia sprendimo dėl galimų teisės aktų pakeitimų.
Viena svarbiausių krypčių – vadinamoji apykaitinė darbo migracija.
Pagal ministro pristatytą idėją darbo migrantas turėtų iš anksto žinoti, kad į Lietuvą atvyksta ribotam laikotarpiui. Kaip pavyzdį M. Katelynas pateikė dvejų metų laikotarpį, po kurio žmogus turėtų bent pusei metų išvykti.
Tai kol kas yra siūlomas modelis, o ne jau įsigaliojusi tvarka.
Uždarytų išorės paslaugų teikėjų padalinius
Pokyčiai galėtų paliesti ir sistemą, per kurią užsieniečiai už Lietuvos ribų pateikia prašymus dėl leidimų gyventi.
Ministras nurodė, kad jo plano dalis – apskritai atsisakyti išorės paslaugų teikėjų.
Jau priimti sprendimai dėl jų padalinių Kirgizijoje, Uzbekistane, Kazachstane bei Bosnijoje ir Hercegovinoje.
M. Katelynas kritikuoja ir dabartinį kvotų mechanizmą, kuris, jo vertinimu, neveikia taip, kaip turėtų. Konkretesnes problemas bei siūlomus pakeitimus ministras žada pristatyti vėliau.
Pripažįsta ir ekonominę migrantų naudą
Diskusijoje nuskambėjo ir kita migracijos pusė.
M. Katelynas pripažino, kad darbo migrantai prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo. Daugiau darbuotojų reiškia didesnę ekonominę veiklą ir papildomas pajamas valstybės biudžetui.
Todėl siūloma sistema nėra grindžiama visišku darbo migracijos sustabdymu.
Ministro pristatoma kryptis veikiau reikštų bandymą aiškiau apibrėžti, kiek laiko darbo migrantas gali būti Lietuvoje ir kokios sąlygos jam taikomos.
Visuomenėje įtampa didėja
Migracijos tema tapo dar jautresnė po rezonansinio įvykio Kaune.
M. Katelynas teigė, kad šis atvejis tapo savotišku ilgą laiką augusios įtampos lūžio tašku. Tačiau tai yra ministro politinis situacijos vertinimas – vienas konkretus įvykis savaime neapibūdina visų migrantų ar migracijos masto Lietuvoje.
Ministras taip pat perspėjo, kad politikai dabar siūlo vis radikalesnius sprendimus, tačiau realiai įgyvendinami migracijos politikos pakeitimai pareikalaus daugiau laiko.
Vilniuje – du priešingų pozicijų protestai
Papildomu išbandymu institucijoms gali tapti ir Vilniuje planuojami protestai.
Vienas jų nukreiptas prieš rasizmą ir migrantams priešišką retoriką, kitas – prieš masinę imigraciją.
M. Katelynas teigė pats nedalyvausiantis nė viename renginyje. Tačiau vidaus reikalų sistemai pavaldūs pareigūnai ruošiasi užtikrinti viešąją tvarką.
Ministras kritikavo ir sprendimą leisti skirtingų pozicijų renginius organizuoti panašiu metu skirtinguose Gedimino prospekto galuose. Jo nuomone, dalyvių srautai gali susidurti.
Tai yra M. Katelyno vertinimas; už susirinkimų derinimą atsakingų institucijų argumentai TV3 publikacijoje išsamiai nepateikiami.
Pareigūnams nurodyta ruoštis papildomomis pajėgomis
Vidaus reikalų ministras patvirtino davęs pavedimus statutinėms institucijoms pasiruošti ir prireikus pasitelkti papildomas pajėgas.
Vis dėlto jis pabrėžė negalintis garantuoti, kad bet kokio scenarijaus atveju turimų pajėgų pakaktų – institucijų resursai nėra neriboti.
Pagrindinis lūkestis, anot ministro, yra tas, kad abu renginiai vyks taikiai ir policijai neprireiks aktyviai įsikišti.
Greito sprendimo nebus
Nors M. Katelynas itin kritiškai vertina pastarųjų metų migracijos politiką, jo paties žinutėje skamba ir svarbus perspėjimas – jau susiklosčiusios situacijos neįmanoma panaikinti vienu sprendimu.
Lietuvoje gyvenantys ir dirbantys užsieniečiai nėra viena vienalytė grupė, o daugelis jų į šalį pateko teisėtai.
Todėl artimiausias valdžios žingsnis, sprendžiant iš ministro pasisakymų, turėtų būti ne masinis jau esančių migrantų išsiuntimas, o naujų darbo migracijos taisyklių sukūrimas, kvotų sistemos peržiūra ir aiškesnis laikino darbo Lietuvoje modelis.
Ar šiems pasiūlymams bus pritarta ir kokią galutinę formą jie įgaus, kol kas neaišku. M. Katelynas laukia politinio sprendimo dėl jo pateikto plano, o tik po jo turėtų prasidėti konkrečių teisės aktų rengimas.
Taigi daugiau kaip 240 tūkst. migrantų skaičius jau tapo politinių diskusijų centru, tačiau esminiai sprendimai dėl tolesnės Lietuvos migracijos politikos dar tik formuojami.
