Kamilė Lukauskytė
Po Lietuvoje numušto rusiško „Gerbera“ tipo drono nuskambėjo naujas rimtas perspėjimas. Lietuvos karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis teigia, kad NATO šalys kol kas nėra visiškai pasirengusios atremti tokio masto bepiločių ir raketų atakas, kokias Rusija vykdo Ukrainoje. Pasak jo, Aljansui būtina ieškoti ne tik daugiau ginklų, bet ir gerokai pigesnių būdų kovoti su masinėmis oro grėsmėmis.
„Dar nėra pasirengę“ – toks Lietuvos vado vertinimas
A. Matutis šį perspėjimą išsakė prieš konferenciją „Land Warfare Europe“. Kaip skelbia „Sky News“, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas atkreipė dėmesį į sparčiai besikeičiančią karo technologiją ir Rusijos naudojamų dronų mastą Ukrainoje.
Jo teigimu, NATO sąjungininkai dar nėra pasirengę atremti tokio pobūdžio masinių atakų, kai vienu metu naudojama daug dronų ir raketų. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusijos karinės ambicijos išlieka aktualios, o Europoje jau fiksuojamos įvairios hibridinės grėsmės, sabotažo atvejai ir oro erdvės pažeidimai.
„Informacinės kampanijos, propaganda ir sabotažas, dronų pasirodymai šalia kritinės infrastruktūros Europoje bei pavieniai puolamųjų dronų ir sparnuotųjų raketų įsibrovimai į NATO oro erdvę vyksta kasdien“, – teigė A. Matutis.
Didžiausia problema – ne vien raketų skaičius
Lietuvos karininko perspėjimas sutampa su platesniais Vakarų gynybos ekspertų vertinimais.
„Reuters“ rugsėjo 17 dieną paskelbė išsamią analizę apie NATO pasirengimą būsimam karui. Joje penki Ukrainos ir Vakarų gynybos pareigūnai teigė, kad karo Ukrainoje technologijos keičiasi taip greitai, jog dalis NATO ginklų, taktikos ir mokymo metodų gali pasenti greičiau, nei Aljansas spėja juos atnaujinti.
Viena didžiausių problemų – oro ir priešraketinė gynyba. Ukraina jau dabar susiduria su „Patriot“ raketų perėmėjų trūkumu, o Europos valstybės ieško alternatyvų, kurios leistų didinti gamybos apimtis ir sumažinti priklausomybę nuo JAV sistemų.
Tai ypač svarbu dėl paprastos priežasties: masinei pigių dronų atakai ne visada racionalu naudoti itin brangias oro gynybos raketas.
Rusija demonstruoja naują karo mastą
Karas Ukrainoje parodė, kaip smarkiai pasikeitė oro grėsmių pobūdis.
Rusija prieš Ukrainą reguliariai rengia didelio masto dronų ir raketų atakas. Tuo pačiu metu vis daugiau dėmesio skiriama pigesniems, masiškai gaminamiems bepiločiams.
„Reuters“ pažymi, kad Ukrainos karo patirtis atskleidė rimtą dilemą: NATO valstybės gynybos sistemas dažnai kuria ir įsigyja metų ar net dešimtmečių laikotarpiui, o technologijos mūšio lauke gali pasikeisti per kelias savaites.
Todėl A. Matutis ragina ieškoti naujų ir pigesnių būdų kovoti su dabartinėmis oro grėsmėmis.
Lietuva pati jau susidūrė su šia problema
Jo perspėjimas nuskambėjo praėjus vos kelioms dienoms po incidento Lietuvos oro erdvėje.
Rugsėjo 15-osios naktį į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskrido dronas, kurį netrukus numušė iš Šiaulių pakilę Italijos naikintuvai. Vėliau paaiškėjo, kad objektas buvo sunaikintas Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnų kaimu.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad dronas turėjo sprogmenį.
Prezidentas Gitanas Nausėda nurodė, kad tai buvo rusiškas „Gerbera“ tipo dronas. Jo preliminariu vertinimu, aparatas greičiausiai buvo skirtas Ukrainai, tačiau galėjo nukrypti nuo kurso dėl elektroninės kovos poveikio. Drono elektronika toliau analizuojama.
Šis incidentas buvo išskirtinis ir tuo, kad tai pirmasis įtariamas Rusijos dronas, kurį NATO Baltijos oro policijos misijos metu numušė Aljanso naikintuvas nuo Baltijos šalių įstojimo į NATO 2004 metais.
NATO jau stiprina gynybą, bet grėsmė keičiasi greičiau
Tai nereiškia, kad NATO neturi oro gynybos ar negalėtų reaguoti į oro ataką.
Priešingai, Aljansas turi naikintuvus, vidutinio ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas bei priešraketinės gynybos pajėgumus. Tačiau A. Matučio perspėjimas yra apie kitą problemą – masinės, nuolat besikartojančios ir santykinai pigios dronų atakos mastą.
Ukrainos patirtis rodo, kad tokiose situacijose vien tradicinių naikintuvų ir brangių raketų gali nepakakti. Todėl Europoje ieškoma naujų perėmimo technologijų, kuriamos alternatyvios oro gynybos sistemos ir stiprinama dronų gamyba.
Perspėjimas skamba po virtinės incidentų
Lietuvos prezidentas po drono numušimo teigė, kad bendras saugumo situacijos vertinimas nesikeičia, tačiau neatmetė pavienių provokacijų, sabotažo ar kitų incidentų galimybės.
Tuo pat metu pastarosiomis dienomis dronų incidentų fiksuota ir kitose NATO rytinio flango valstybėse. Lenkijoje preliminariai nustatyta, kad Baltijos jūroje pastebėtas ir vėliau į krantą išplautas aparatas buvo rusiškas „Gerbera 2“ tipo dronas, turėjęs kovinę galvutę.
Todėl A. Matučio žinutė nėra teiginys, kad NATO šiuo metu būtų bejėgė. Tai perspėjimas apie besikeičiantį karo pobūdį, kuriam Aljanso šalys turi sparčiau pritaikyti gamybą, technologijas ir oro gynybos taktiką.
Karas Ukrainoje parodė, kad danguje pavojų gali kelti ne tik milijonus kainuojančios raketos ar naikintuvai. Vis dažniau mūšio lauke svarbūs tampa masiškai gaminami, palyginti pigūs dronai – o jų skaičius gali būti toks didelis, kad tradiciniai gynybos metodai tampa pernelyg brangūs ir lėti.
