Šiandieninis geopolitinis kontekstas ir auganti įtampa pasaulyje bei regione verčia visus Lietuvos gyventojus būti budriais ir pasiruošusiais. Karo grėsmė – tai realybė, kurios negalima ignoruoti. Todėl labai svarbu žinoti, kaip tinkamai pasiruošti, kokius veiksmus atlikti ir kaip apsaugoti save bei savo artimuosius kilus karo situacijai.
Lietuvos kariuomenė kartu su civilinės saugos tarnybomis nuolat rengia informavimo kampanijas, mokymus ir pratybas, kurios padeda gyventojams geriau suprasti, ką daryti karo metu. Šiame straipsnyje pateiksime aiškias ir praktiškas rekomendacijas, kurios padės jums būti pasiruošusiems įvairiems scenarijams.
1. Karo grėsmės Lietuvoje kontekstas
Nors Lietuva yra NATO narė ir didelės tarptautinės bendruomenės dalis, saugumo situacija regione lieka sudėtinga. Karo grėsmės gali apimti tiek tiesioginius karinius veiksmus, tiek hibridines atakas, įskaitant kibernetines atakas, informacinį karą ar kitokias formas, kurios tiesiogiai paveikia civilius gyventojus.
Tokioje situacijoje gyventojų pasirengimas, žinios ir ramybė gali lemti gyvybių išsaugojimą ir sumažinti konflikto žalą.
2. Pagrindiniai Lietuvos kariuomenės ir civilinės saugos patarimai gyventojams
2.1. Sekite oficialią informaciją
- Naudokitės tik patikimais šaltiniais – valstybinių institucijų pranešimais, oficialiomis svetainėmis ir žiniasklaidos priemonėmis.
- Nepasikliaukite gandais ar nepatikrinta informacija, kuri gali kurstyti paniką.
- Atkreipkite dėmesį į civilinės saugos sirenas ir jų signalus – jie praneša apie gresiančias grėsmes.
2.2. Slėptuvės ir saugios vietos
- Susipažinkite su artimiausių slėptuvių vietomis jūsų gyvenamojoje teritorijoje.
- Jei slėptuvės nėra, pasirinkite saugiausią namų vietą: kambarius be langų arba su kuo mažiau jų, patalpas rūsiuose ar kitose užtikrintose vietose.
- Užsandarinkite langus ir duris, kad sumažintumėte galimą nuodingų medžiagų ar radiacijos patekimą.
2.3. Evakuacijos planas
- Turėkite paruoštą evakuacijos krepšį su būtiniausiais daiktais (dokumentai, vanduo, maistas, vaistinėlė, drabužiai, žibintuvėlis).
- Žinokite evakuacijos kelius ir taškus.
- Pasirūpinkite savo šeimos nariais, ypač vaikais, pagyvenusiais ir neįgaliais asmenimis.
2.4. Atsargų kaupimas
- Paruoškite maisto ir vandens atsargas bent savaitei.
- Turėkite atsarginių baterijų, žibintuvėlių, degiklių.
- Pasižymėkite, kur laikote svarbius dokumentus, vertingus daiktus ir atsargas.
3. Kaip elgtis skirtingų tipų karo situacijose?
3.1. Karo atvejis su tiesioginiais kariniais veiksmais
- Nedelsdami ieškokite saugios vietos arba slėptuvės.
- Sekite instrukcijas iš valstybės institucijų.
- Venkite atvirų vietų, langų, stiebkitės būti kuo mažiau pastebimi.
3.2. Chemijos arba biologinės atakos atvejis
- Užsidėkite apsaugines kaukes, jei turite.
- Uždarykite visas langų ir durų angas, užsandarinkite patalpas.
- Nevartokite neaiškios kilmės maisto ar vandens.
- Jei turite galimybę, kuo greičiau pereikite į slėptuvę.
3.3. Radiacinės atakos atvejis
- Slėpkitės kuo toliau nuo langų ir išorės sienų.
- Uždenkite burną ir nosį drėgnu audeklu.
- Nevartokite maisto ar vandens, kurie gali būti užteršti.
- Palaukite oficialių nurodymų dėl evakuacijos ar dezaktyvavimo procedūrų.
3.4. Kibernetinio karo ir informacinio karo atvejai
- Nepasikliaukite nepatikrinta informacija socialiniuose tinkluose.
- Apsaugokite savo asmeninę informaciją.
- Naudokite patikimas komunikacijos priemones.
- Būkite budrūs dėl galimų sukčiavimo ar melagingų pranešimų.
4. Asmeninė ir šeimos parama karo metu
- Laikykitės ramybės ir palaikykite emocinę pusiausvyrą.
- Komunikuokite su šeima, sudarykite bendrus veiksmų planus.
- Pasirūpinkite vieni kitų saugumu, ypač silpnesnių šeimos narių.
- Dalyvaukite vietinėse bendruomenėse, kurios gali būti svarbios pagalbos šaltinis.
5. Bendruomenės ir visuomenės vaidmuo
Karo metu svarbi ne tik individuali, bet ir bendruomeninė parama:
- Organizuokite vietinius susirinkimus, skirkite dėmesį informacijos sklaidai.
- Padėkite pagyvenusiems ir silpnesniems kaimynams.
- Dalyvaukite savanorių organizacijose ir pagalbos grupėse.
- Pasirūpinkite, kad visi gautų aktualią informaciją ir pagalbą.
6. Lietuvos kariuomenės ir valstybės institucijų parama gyventojams
- Kariūnai ir civilinės saugos tarnybos vykdo mokymus ir pratybas.
- Veikia informavimo kampanijos bei konsultacijos.
- Veikia įspėjimo ir evakuacijos sistemos, kurios aktyvuojamos krizės metu.
- Valstybė teikia medicininę ir psichologinę pagalbą karo metu nukentėjusiems.
Išvados
Karo atvejis Lietuvoje nėra tik teorinė grėsmė – tai realus iššūkis, kuris reikalauja rimto pasirengimo iš kiekvieno gyventojo. Žinodami, kaip tinkamai elgtis, kokius veiksmus atlikti ir kur ieškoti pagalbos, galite ne tik apsaugoti save ir savo artimuosius, bet ir prisidėti prie visos šalies saugumo.
Svarbiausia – išlikti ramiais, sekti oficialią informaciją ir nepanikuoti. Pasiruošimas – tai ne tik fizinis atsargų kaupimas, bet ir žinių, psichologinio pasirengimo bei bendruomeniškumo ugdymas.
