Kamilė Lukauskytė
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sulaukė oficialaus LRT tarybos įvertinimo. Taryba konstatavo, kad vadovė netinkamai vykdė pareigas, nes viešose programų pirkimų ataskaitose nebuvo atskleisti duomenys apie fizinius asmenis, iš kurių buvo perkamos paslaugos.
Vis dėlto pažeidimas nebuvo pripažintas šiurkščiu. LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas situaciją palygino su futbolu ir teigė, kad generalinei direktorei parodyta „geltonoji kortelė“ – įspėjimas.
Jeigu per artimiausius 12 mėnesių būtų nustatytas dar vienas toks pažeidimas, galėtų būti svarstomas direktorės atleidimo klausimas.
Skardžius kelia klausimą dėl atsakomybės
Seimo narys Artūras Skardžius tokį tarybos sprendimą įvertino kritiškai. Jo teigimu, vien įspėjimo šioje situacijoje nepakanka.
Politikas priminė, kad Seimo Audito komitetas anksčiau siekė gauti informaciją apie LRT paslaugų pirkimus ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Ginčo centre atsidūrė fizinių asmenų, iš kurių LRT neskelbiamos apklausos būdu pirko paslaugas, duomenų viešinimas.
A. Skardžius savo komentare tvirtino, kad istorija kelia platesnius klausimus apie visuomeninio transliuotojo skaidrumą ir vadovybės atsakomybę. Tai yra politiko išsakyta pozicija, o ne nepriklausomai nustatytas vertinimas.
Taryboje vienybės nebuvo
Pats LRT tarybos sprendimas taip pat priimtas ne visiškai sklandžiai. Keturi tarybos nariai atsisakė dalyvauti balsavime. Viešai kilo klausimų ir dėl sprendimo dokumento parengimo.
Taryba generalinei direktorei rekomendavo ypatingą dėmesį skirti skaidrumo ir atskaitomybės principams LRT pirkimų srityje.
Kartu svarbu tai, kad nustatytas pažeidimas nėra prilygintas tokiam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, dėl kurio vadovė dabar galėtų būti atleista.
„Geltona kortelė“ gali tapti svarbi
Šiuo metu M. Garbačiauskaitė-Budrienė pareigas tęsia. Tačiau tarybos sprendimas reiškia, kad artimiausi 12 mėnesių gali būti ypač reikšmingi – pakartotinis analogiškas pažeidimas galėtų turėti rimtesnių pasekmių.
A. Skardžius savo ruožtu ragina LRT tarybą imtis griežtesnės pozicijos ir kelia klausimą, ar dabartinis visuomeninio transliuotojo valdymo bei priežiūros modelis užtikrina pakankamą atskaitomybę.
Taigi „geltonos kortelės“ istorija dar nebūtinai baigta. Dabar daug kas priklausys nuo to, kaip LRT įgyvendins tarybos rekomendacijas ir ar per nustatytą laikotarpį nekils naujų ginčų dėl vadovybės veiksmų.
