Kamilė Lukauskytė
Lietuvos oro erdvėje numuštas dronas iš naujo įžiebė diskusiją apie šalies oro gynybą. Vienas įsibrovęs aparatas buvo sunaikintas NATO naikintuvo, tačiau ekspertai kelia kur kas platesnį klausimą: kas nutiktų, jei į Lietuvą vienu metu skrietų ne vienas, o dešimtys bepiločių?
Ukrainoje kariavęs savanoris ir dronų ekspertas Arūnas Kumpis atkreipia dėmesį ne tik į technines šio konkretaus drono savybes, bet ir į didžiulį skirtingų gynybos priemonių kainos skirtumą. Būtent jis gali tapti viena didžiausių problemų ateityje.
Dronas skrido iki 200 km/h greičiu
Ekspertas teigia, kad pagal viešai žinomus parametrus dronas galėjo skristi maždaug 200 km/h greičiu.
Toks greitis leidžia manyti, kad tai nebuvo reaktyvinis aparatas, o greičiausiai senesnės kartos propelerinis dronas.
Tačiau kol kas vien iš šių duomenų negalima nustatyti, kokia buvo jo paskirtis. Kumpis perspėja, kad spėlioti apie konkretų taikinį, pavyzdžiui, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, šiuo metu būtų per anksti.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į svarbią detalę: jeigu būtų siekiama sunaikinti konkretų infrastruktūros objektą, vieno drono siuntimas nebūtų pats logiškiausias scenarijus.
Kariniuose planuose dažnai naudojamas veiksmų dubliavimas – siunčiami keli aparatai, kad vienam dėl techninio gedimo ar kitų priežasčių nepasiekus tikslo, užduotį galėtų atlikti kitas.
Todėl dabartinio incidento nereikėtų automatiškai laikyti kryptingu bandymu smogti konkrečiam Lietuvos objektui.
Sprogmenų kiekis gali būti gerokai didesnis, nei atrodo
Dar daugiau klausimų kelia tai, kiek pavojingas toks aparatas gali būti.
Kumpio vertinimu, tokio tipo dronas gali gabenti maždaug 50–70 kilogramų sprogstamosios medžiagos.
Ekspertas pateikė iškalbingą palyginimą: anot jo, maždaug 4 kilogramų sprogstamosios medžiagos gali pakakti vieno aukšto namui susprogdinti. Todėl dešimtys kilogramų tokio krovinio jau reiškia visiškai kitokio masto grėsmę.
Vis dėlto šie skaičiai yra eksperto vertinimas, o ne oficialiai patvirtintas konkrečiai Lietuvoje numušto drono sprogstamojo krovinio svoris.
Didžiausia problema – ne pats dronas
Pasak Kumpio, Lietuvoje šiuo metu daugiausia remiamasi tradicine oro gynybos sistema – radarais, skirtais įvairaus nuotolio oro taikiniams aptikti.
Tačiau maži ir žemai skrendantys bepiločiai tokioms sistemoms gali būti gerokai sunkiau pastebimi.
Todėl, eksperto teigimu, vien radarų nepakanka. Reikalingas skirtingų priemonių tinklas, galintis ne tik aptikti objektą, bet ir jį identifikuoti bei parinkti tinkamiausią būdą grėsmei neutralizuoti.
Būtent čia slypi vienas svarbiausių klausimų po naujausio incidento.
Kodėl vienas milijonas eurų tampa problema?
Dronų karo patirtis Ukrainoje jau parodė vieną nemalonią tendenciją – pigius bepiločius galima naudoti prieš gerokai brangesnes gynybos sistemas.
Todėl vien tik skaičiuoti, kiek kainuoja pats dronas, neužtenka. Reikia vertinti ir tai, kokia priemone jis numušamas.
Jeigu prieš palyginti nebrangų bepiločio aparatą naudojama itin brangi raketa ar naikintuvo ginkluotė, atsiranda didžiulė kainų disproporcija. 15min taip pat atkreipė dėmesį į šią problemą, kalbėdama apie Lietuvoje numušto drono sunaikinimo kainą ir pigesnių alternatyvų poreikį.
Todėl klausimas apie „milijoną eurų už vieną droną“ pirmiausia yra ne apie vieno konkretaus šūvio kainą, o apie tai, ar valstybė gali ilgai naudoti labai brangias priemones prieš masiškai naudojamus pigius taikinius.
O jeigu dronų būtų ne vienas?
Būtent toks scenarijus ekspertams kelia daugiausia nerimo.
Vieno drono atveju galima panaudoti naikintuvą, identifikuoti objektą ir priimti sprendimą dėl jo sunaikinimo.
Tačiau jeigu vienu metu iš kelių krypčių pradėtų artėti didelis skaičius bepiločių, situacija iš esmės pasikeistų.
Reikėtų ne vien aptikti taikinius, bet ir juos sekti, atskirti pavojingiausius, nustatyti jų trajektorijas ir kiekvienam parinkti tinkamą neutralizavimo priemonę.
Kumpio teigimu, būtent tokios integruotos sistemos Lietuvai dar trūksta. Jis mano, kad dabartinis incidentas parodė ne tiek tai, jog sistema veikia, kiek tai, kad tam tikrų reikalingų pajėgumų vis dar nėra pakankamai.
Lietuva jau investuoja į naujas priemones
Tuo metu šalies institucijos pastaraisiais metais didina dėmesį kovai su dronais. Krašto apsaugos ministerija yra skyrusi 3 mln. eurų lietuviško drono-perėmėjo kūrimui – ateityje jis turėtų tapti Lietuvos oro gynybos sistemos dalimi.
Tai rodo, kad pati problema jau seniai nėra vertinama vien kaip teorinė.
Naujausias incidentas tik dar kartą parodė, kaip greitai tokios grėsmės gali tapti realybe.
Vienas dronas – tikrasis išbandymas dar nebuvo
Lietuvoje numuštas dronas tapo svarbiu signalu. Šįkart buvo suveikta ir grėsmė neutralizuota.
Tačiau tikrasis išbandymas būtų kur kas didesnis – masinė bepiločių ataka, kai vienu metu reikėtų kovoti su daugybe mažų, greitų ir palyginti pigių taikinių.
Būtent todėl dabar svarbiausias klausimas nėra vien „ar Lietuva gali numušti droną?“
Kur kas svarbiau – ar Lietuva galėtų tai padaryti dešimt, dvidešimt ar dar daugiau kartų iš eilės, neprarasdama laiko ir neišleisdama milžiniškų sumų vienam taikiniui?
Atsakymas į šį klausimą gali tapti vienu svarbiausių Lietuvos oro gynybos išbandymų artimiausiais metais.
