Citata.lt – naujienos, kurias verta žinoti

Miliumai: kas tai yra, kodėl atsiranda ir kaip juos pašalinti?

Pasidalinkite

Miliumai – tai mažos, baltos ar gelsvos, keratino pripildytos cistos, dažniausiai atsirandančios veido odoje, ypač aplink akis ir ant skruostų. Jie yra nepavojingi ir neužkrečiami, o dalis miliumų laikui bėgant išnyksta savaime. Jei jie išlieka, vargina ar kyla abejonių, ar odos darinys tikrai yra miliumas, verta kreiptis į dermatologą.

Kas yra miliumai?

Miliumai yra nedidelės paviršinės odos cistos, kurių viduje kaupiasi keratinas – tai baltymas, esantis odoje, plaukuose ir naguose. Dažniausiai jie atrodo kaip smulkūs, tvirti, balti ar perlamutriniai odos iškilimai. Vienas toks darinys vadinamas miliumu, o keli – miliumais.

Nors iš pirmo žvilgsnio miliumas gali priminti baltąjį spuogą, tai nėra aknės forma. Miliumas neturi tokios angos, per kurią būtų galima lengvai pašalinti jo turinį, todėl jo spaudimas dažniausiai neduoda norimo rezultato ir gali pažeisti odą.

Jei neaišku, ar pastebėti balti dariniai iš tiesų yra miliumai, jų kilmę gali įvertinti gydytojas dermatologas. Dermatologija apima įvairių odos ligų ir darinių diagnostiką bei gydymą.

Svarbu ir tai, kad paieškose kartais vartojama frazė „miliumai odos moliuskai“. Tai nėra tas pats. Miliumai – keratino pripildytos cistos, o užkrečiamasis moliuskas (molluscum contagiosum) yra virusinė odos infekcija, kuriai būdingi kitokios išvaizdos dariniai.

Kaip atpažinti miliumus?

Odos miliumai dažniausiai yra maždaug vieno ar dviejų milimetrų dydžio, balti arba gelsvai balti, apvalūs ir tvirti. Jie paprastai neskauda, neniežti, aplink juos nebūna ryškaus paraudimo ar uždegimo.

Dažniausiai miliumų atsiranda grupelėmis, tačiau gali būti ir pavieniai dariniai. Jie neretai painiojami su uždarais komedonais, riebalinių liaukų dariniais ar kitais smulkiais odos pakitimais. Jei darinys parausta, pradeda skaudėti, kraujuoti, sparčiai didėja ar keičiasi jo išvaizda, diagnozę reikėtų patikslinti pas gydytoją.

miliumai ant veido

Kodėl atsiranda miliumai?

Kodėl atsiranda miliumai, ne visada galima tiksliai nustatyti. Miliumai yra skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai miliumai susiformuoja savaime, kai keratinas lieka įstrigęs po odos paviršiumi. Jie gali atsirasti tiek kūdikiams, tiek vaikams ar suaugusiesiems.

Antriniai miliumai gali susiformuoti odai gyjant po pažeidimo. Jie siejami su nudegimais, pūslėmis, traumomis, kai kuriomis odos ligomis ar odą pažeidžiančiomis procedūromis. Kai kuriais atvejais miliumų atsiradimas siejamas ir su tam tikrų vaistų vartojimu.

Todėl miliumai nebūtinai atsiranda dėl netinkamos higienos ar „užsikimšusių porų“. Tai viena priežasčių, kodėl agresyvus odos šveitimas ar bandymas juos išspausti nėra tinkamas problemos sprendimo būdas.

Kur dažniausiai susidaro miliumai?

Miliumai ant veido – dažniausia jų forma. Suaugusiesiems jie ypač dažnai pastebimi ant skruostų, kaktos ir aplink akis. Miliumai prie akių dažnai išryškėja ant vokų arba po akimis. Šios srities oda plona ir jautri, todėl savarankiškai pradurti ar spausti čia esančių darinių ypač nerekomenduojama.

Miliumų gali atsirasti ir kitose kūno vietose. Galimi ir miliumai ant lytinių lūpų. Vulvos srityje jie atrodo kaip nedidelės baltos cistos ir dažniausiai nesukelia simptomų. Vis dėlto šioje srityje gali atsirasti daugybė kitų panašiai atrodančių darinių, todėl savarankiškai nustatyti diagnozės nereikėtų.

Kam dažniausiai atsiranda miliumai?

Miliumai gali atsirasti bet kokio amžiaus žmonėms. Ypač dažni jie yra naujagimiams. Kaip literatūroje nurodoma, miliumų turi maždaug pusė išnešiotų naujagimių. Kūdikystėje jie dažniausiai atsiranda ant nosies, skruostų, kaktos ar kitose veido vietose ir paprastai išnyksta savaime be gydymo.

Vaikams ir suaugusiesiems pirminiai miliumai taip pat gali atsirasti be aiškios priežasties. Antriniai miliumai dažniau susiformuoja po odos pažeidimų ar tam tikrų odos ligų.

Kaip dermatologai gali padėti šalinant miliumus?

Daugeliu atvejų miliumai gydymo nereikalauja. Jei jie nesukelia diskomforto, galima palaukti – dalis jų išnyksta savaime. Jei dariniai ilgai išlieka arba žmogų vargina estetiškai, galima svarstyti jų pašalinimą. Dermatologai pirmiausia gali patvirtinti, kad tai iš tiesų miliumai, nes į juos gali būti panašūs ir kiti odos dariniai.

Miliumų šalinimas gali būti atliekamas keliais būdais. Vienas dažniausių – nedidelis cistos paviršiaus atvėrimas sterilia adata ar kitu instrumentu ir keratino turinio pašalinimas. Esant daugybiniams ar kitokio tipo miliumams, gydytojas gali svarstyti vietinius retinoidus, krioterapiją, cheminį šveitimą, lazerines ar kitas procedūras. Konkretus metodas priklauso nuo miliumų tipo, vietos ir jų skaičiaus.

Todėl ieškant atsakymo, kaip naikinti miliumus, svarbu pirmiausia įvertinti, ar juos apskritai būtina šalinti. Miliumų gydymas dažnai reiškia ne vaistus, o stebėjimą arba dermatologo atliekamą pašalinimo procedūrą.

Kaip prižiūrėti veido odą, kad miliumai nesikartotų?

Visiškai užkirsti kelią miliumų atsiradimui ne visada įmanoma, ypač jei jie susiformuoja savaime. Tačiau tinkama ir švelni odos priežiūra gali padėti išvengti papildomo jos dirginimo bei traumavimo. Antrinių miliumų atsiradimas gali būti susijęs būtent su odos pažeidimu, todėl svarbu nebandyti jau susiformavusių darinių spausti, krapštyti ar pradurti.

Veidą rekomenduojama valyti švelniomis, odos nedirginančiomis priemonėmis, vengti pernelyg dažno ar intensyvaus šveitimo. Odą taip pat svarbu drėkinti pagal jos poreikius ir saugoti nuo saulės poveikio. Jei naudojamos rūgštys, retinoidai ar kitos aktyviosios medžiagos, jas reikėtų pasirinkti atsižvelgiant į odos tipą ir vartoti pagal rekomendacijas. Jautriai sričiai aplink akis nederėtų naudoti priemonių, kurios nėra tam skirtos.

Nereikia manyti, kad stipresnis odos valymas ar dažnesnis šveitimas padės miliumus „išvalyti“. Priešingai – per intensyvi priežiūra gali pažeisti apsauginį odos barjerą ir ją sudirginti. Jei pastebima, kad miliumai pradėjo atsirasti, pradėjus naudoti naują kosmetikos priemonę, verta įvertinti, ar ji tinka konkrečiam odos tipui.

Jei miliumai nuolat atsinaujina, jų daugėja arba jie atsiranda neįprastose vietose, naudinga pasikonsultuoti su dermatologu. Specialistas gali įvertinti ne tik pačius darinius, bet ir naudojamas odos priežiūros priemones, odos būklę bei galimas miliumų atsiradimo priežastis.

DUK

Ar miliumai yra pavojingi?

Ne. Įprasti miliumai yra gerybiniai ir sveikatai nepavojingi. Dažniausiai jie nesukelia nei skausmo, nei kitų simptomų. Jie nėra užkrečiami ir neplinta nuo vieno žmogaus kitam. Vis dėlto, jei darinys pradeda keistis, parausta, skauda ar sparčiai didėja, verta kreiptis į dermatologą, kad būtų patikslinta diagnozė.

Ar galima miliumus pašalinti namuose?

Miliumų nerekomenduojama spausti, pjauti ar pradurti namuose. Skirtingai nei kai kurių spuogų, jų turinį dengia odos sluoksnis, todėl bandant miliumą pašalinti savarankiškai galima sužaloti odą, sukelti infekciją ar palikti randą. Jei miliumas vargina, saugiau kreiptis į specialistą.

Kodėl miliumai atsiranda ant vokų?

Miliumai dažnai formuojasi aplink vokus ir skruostus – tai viena tipiškiausių jų lokalizacijų. Jie susidaro, kai keratinas lieka po odos paviršiumi. Jei darinys yra labai arti akies arba kyla abejonių dėl jo kilmės, reikėtų kreiptis į specialistą ir nebandyti jo šalinti savarankiškai.

Ar miliumai gali išnykti savaime?

Taip. Ypač dažnai savaime išnyksta naujagimių miliumai. Pirminiai miliumai vaikams ir suaugusiesiems taip pat gali išnykti per kelias savaites ar mėnesius, tačiau kartais išlieka ilgiau. Jei jie neišnyksta ir vargina, galima aptarti jų pašalinimą su dermatologu.

Pasidalinkite
Autorius

Kamilė Lukauskytė

Kamilė Lukauskytė – portalo Citata.lt autorė, rengianti publikacijas apie svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas, visuomenės gyvenimą, žinomus žmones bei skaitytojams įdomias kasdienes temas. Savo darbuose ji siekia informaciją pateikti aiškiai, objektyviai ir suprantamai, remdamasi viešai prieinamais bei patikimais šaltiniais. Kamilė daug dėmesio skiria aktualumui, faktų tikslumui ir tam, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų svarbiausią informaciją apie aptariamą temą.