Kamilė Lukauskytė
Lietuvos švietimo sistemoje siūlomi pokyčiai, kurie ateityje galėtų paliesti tūkstančius mokinių, jų tėvų ir mokytojų. Vienas ryškiausių pasiūlymų – pradinį ugdymą pailginti nuo ketverių iki šešerių metų. Iniciatyvos autoriai įsitikinę, kad dabartinė sistema ne visuomet atitinka vaikų brandą, o per ankstyvas perėjimas prie dalykinio mokymo gali sukelti papildomų sunkumų.
Vietoj ketverių metų – net šešeri?
Šiuo metu Lietuvoje pradinis ugdymas trunka ketverius metus. Baigę ketvirtą klasę mokiniai pereina į penktąją, kur jų laukia gerokai kitokia mokymosi tvarka.
Vietoj vieno pagrindinio mokytojo atsiranda skirtingų dalykų specialistai, dažniau keičiasi kabinetai, daugėja savarankiškumo reikalaujančių užduočių.
Organizacijos „Švietimas Nr. 1“ parengtame švietimo kelrodyje siūloma svarstyti kitokį modelį – pradinį ugdymą pratęsti iki šeštos klasės.
Šią idėją TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ pristatė organizacijos valdybos pirmininkas Rytis Laurinavičius.
Jo teigimu, svarbu atsižvelgti ne tik į mokinių akademinius gebėjimus, bet ir į jų emocinę bei socialinę brandą.
Kodėl penkta klasė gali tapti iššūkiu?
Vienas pagrindinių siūlomo pokyčio argumentų – vaikų pasirengimas savarankiškesniam mokymuisi.
Ketvirtą klasę baigę mokiniai paprastai būna maždaug dešimties ar vienuolikos metų. Nors dalis jų prie naujos tvarkos prisitaiko greitai, kitiems pasikeitimai gali kelti stresą.
Penktoje klasėje tenka priprasti prie skirtingų mokytojų reikalavimų, savarankiškai planuoti laiką ir prisiminti daugiau užduočių.
Ilgesnis pradinis ugdymas, iniciatorių nuomone, leistų vaikams šį perėjimą išgyventi vėliau, kai jie būtų brandesni.
Tačiau tai kol kas yra siūlymas, o ne patvirtintas švietimo sistemos pakeitimas.
Keisti siūlo ne tik mokymosi trukmę
Šešerių metų pradinis ugdymas – tik viena iš platesnio švietimo pertvarkos plano idėjų.
Organizacijos „Švietimas Nr. 1“ parengtame dokumente iš viso numatyta dešimt svarbiausių krypčių.
Tarp jų – naujas mokytojų karjeros modelis ir didesnė laisvė mokyklų vadovams priimti sprendimus.
R. Laurinavičius pasakojo, kad rengiant švietimo kelrodį buvo suburti ekspertai, pedagogai, mokyklų vadovai ir universitetų atstovai.
Diskusijos vyko bendradarbiaujant ir su ISM universitetu.
Pasak iniciatorių, siekta atrinkti svarbiausius sprendimus, kurie padėtų nuosekliai gerinti Lietuvos mokyklų veiklą.
Mokytojams – kitokia karjeros pradžia
Viena iš siūlomų reformų krypčių susijusi su būsimųjų mokytojų rengimu.
R. Laurinavičiaus teigimu, pedagogikos studijose praktikai šiuo metu skiriama maždaug aštuntadalis laiko. Organizacija siūlo, kad praktinis darbas mokyklose sudarytų gerokai didesnę studijų dalį – net iki pusės.
Taip pat siūloma, kad kiekvienas darbą mokykloje pradedantis mokytojas turėtų mentorių, padedantį prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Iniciatorių manymu, tokie pokyčiai galėtų padėti mažinti jaunų pedagogų pasitraukimą iš profesijos.
Mažiau temų, bet daugiau žinių?
Švietimo kelrodžio rengėjai taip pat siūlo peržiūrėti mokymo programas.
Jų vertinimu, mokiniai dažnai turi įsisavinti pernelyg daug temų per trumpą laiką, todėl ne visada spėja išsamiai suprasti mokomąją medžiagą.
Vietoj nuolatinio skubėjimo prie naujų temų siūloma daugiau laiko skirti gilesniam nagrinėjimui.
Kartu kalbama apie nuoseklesnį mokinių pažangos vertinimą ir aiškesnius bendrus standartus skirtingose šalies mokyklose.
Ar pokyčiai jau nuspręsti?
Svarbu pabrėžti, kad šešerių metų pradinis ugdymas Lietuvoje dar nėra įteisintas.
Kol kas tai organizacijos pateikta iniciatyva, kurią, jos teigimu, palaiko daugiau nei 40 organizacijų.
R. Laurinavičius pasakojo, kad kai kuriose Lietuvos mokyklose jau bandomi atskiri ilgesnio pradinio ugdymo modelio elementai. Jų poveikį ketinama vertinti bendradarbiaujant su universitetais.
Vis dėlto platesnei reformai reikėtų teisinių sprendimų, mokymo programų pakeitimų ir pasirengimo mokyklose.
Diskusijose taip pat svarbu įvertinti, kaip būtų organizuojamas dalykinis mokymas, kokios kvalifikacijos reikėtų pedagogams ir kaip pokyčiai paveiktų skirtingo dydžio mokyklas.
Kol kas Lietuvos mokiniai ir toliau mokosi pagal įprastą ketverių metų pradinio ugdymo programą. Ar ateityje ji bus pailginta iki šešerių metų, priklausys nuo tolesnių diskusijų, bandymų rezultatų ir valstybės institucijų sprendimų.
