Kamilė Lukauskytė
Po pastarosiomis savaitėmis prie Kauno mečetės kilusių konfliktų ir protestų Ramybės parko teritorijoje sustiprintas dėmesys viešajai tvarkai. Čia atsirado papildomų vaizdo stebėjimo kamerų, o policija penktadieniais prie mečetės patruliuoja dažniau.
Tačiau musulmonų bendruomenės atstovams dabar kyla kitas klausimas – kas nutiktų, jei kamerų užfiksuota informacija patektų į svetimas rankas.
Kamerų atsirado daugiau
Ramybės parke įrengta 12 naujų vaizdo stebėjimo kamerų. Jos skirtos stebėti viešąją erdvę ir mečetės prieigas.
Papildomo stebėjimo buvo prašę ir patys musulmonų bendruomenės atstovai. Tokį poreikį jie išsakė po rugsėjo viduryje prie mečetės surengtos baikerių protesto akcijos, kurios metu buvo naudojama kiaulės galva ir kilo įtampa tarp protestuotojų bei besimeldžiančių musulmonų.
Muftijus Aleksandras Beganskas tuomet prašė stiprinti teritorijos apsaugą, įrengti kameras ir svarstė apie galimybę mečetę aptverti.
Dabar nerimaujama dėl kamerų duomenų
Įrengus stebėjimo sistemas, bendruomenė iškėlė naują klausimą – kaip užtikrinama, kad užfiksuoti žmonių atvaizdai ir jų lankymosi laikas nebūtų panaudoti prieš juos.
A. Beganskas teigė, kad bendruomenėje kilo susirūpinimas dėl žmonių, kurie yra atvykę iš kitų valstybių, tarp jų – tadžikų ir čečėnų, taip pat asmenų, kurie yra prašę prieglobsčio.
Jo teigimu, nutekėjusi informacija teoriškai galėtų sudaryti sąlygas tokius žmones identifikuoti užsienio žvalgybos struktūroms ar provokatoriams.
„Svarbu, kad asmeninė informacija, kada žmonės ateina ir lanko mečetę, būtų saugoma“, – tokį bendruomenės susirūpinimą išsakė muftijus.
Institucijos ramina: kameros skirtos ne tikintiesiems stebėti
Kauno miesto atstovai pabrėžia, kad kamerų paskirtis nėra sekti musulmonų bendruomenę.
Viešosios tvarkos specialistų teigimu, vaizdo stebėjimo sistemos įrengtos siekiant užtikrinti visuomenės saugumą Ramybės parke ir aplinkinėse teritorijose.
Taip pat teigiama, kad vaizdas nėra viešai transliuojamas, o jo tvarkymui taikomi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai.
Tai reiškia, kad kamerų užfiksuoti duomenys nėra laisvai prieinami visuomenei.
Įtampa prie mečetės neslūgsta
Kamerų klausimas iškilo platesnio konflikto fone. Prie Kauno mečetės rugsėjį surengta baikerių akcija tapo vienu iš incidentų, paskatinusių diskusijas apie viešąją tvarką, religinių bendruomenių saugumą ir galimas provokacijas.
Po incidento musulmonų bendruomenės atstovai kreipėsi dėl didesnio saugumo užtikrinimo. Buvo kalbama ne tik apie kameras, bet ir apie fizines apsaugos priemones.
Tuo metu taip pat buvo prašoma institucijų įvertinti situaciją ir galimas grėsmes.
Dėmesys – ir automobiliams bei triukšmui
Ramybės parko prieigose problemų kyla ne tik dėl konfliktų. Penktadieniais į pamaldas susirenka daug žmonių, todėl aplinkinėse gatvėse padaugėja automobilių.
Kai kuriais atvejais automobiliai užstato įvažiavimus ar šaligatvius, o dėl triukšmo ir viešosios tvarkos gyventojai yra kreipęsi į savivaldybę.
Institucijos pabrėžia, kad taisyklės turi būti taikomos visiems vienodai – nepriklausomai nuo religijos ar bendruomenės, kuriai žmogus priklauso.
Policija stebi situaciją
Penktadieniais prie mečetės šiuo metu skiriamas didesnis policijos dėmesys. Pareigūnai dažniau patruliuoja teritorijoje, stebi viešąją erdvę ir vertina galimus incidentus.
Jeigu situacija reikalautų, numatyta galimybė pasitelkti papildomas pajėgas.
Tuo pat metu institucijos siekia išvengti situacijos, kai saugumo priemonės pačios taptų naujo konflikto priežastimi.
Kol kas pagrindinis klausimas išlieka dvigubas: kaip užtikrinti žmonių saugumą prie mečetės ir kartu garantuoti, kad vaizdo stebėjimo metu surinkti asmens duomenys būtų tinkamai apsaugoti.
