Dar visai neseniai dalis Lietuvos gyventojų sulaukė pranešimų apie oro pavojų – į Lietuvos oro erdvę įskrido dronas, gyventojai buvo raginami slėptis priedangose.
Tėvai nerimauja dėl priedangų (tv3.lt koliažas)
Po pirmojo paskelbto oro pavojaus buvo sakoma, kad evakuacijos procesas švietimo įstaigose strigo: mokiniai neturėjo kur slėptis, o pedagogai nežinojo, ką daryti.
O Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos (VSDG) mokinių tėvai sunerimę. Tėvų tarybos pirmininkė Neringa Arlauskienė pasakoja, kad mokykla nėra pritaikyta ekstremalioms situacijoms.
Priedangoje telpa 5 proc. mokinių
Gimnazijos ir tėvų duomenimis, mokyklos rūbinėje esanti priedanga talpina 40 žmonių, kol kasdien mokykloje būna daugiau nei 700. Tai reiškia, kad priedangoje tilptų šiek tiek daugiau nei 5 procentai mokyklos mokinių ir darbuotojų.
„Kokiais prioritetais ir kaip įvertinti, kurie vaikai turi būti vedami į priedangą? Kas ten turi slėptis, kaip suvaldyti situaciją ir kaip apsaugoti vaikus ir darbuotojus?“ – klausė mama.
Taip pat N. Arlauskienė pažymi, kad Vilniaus Simono Daukanto gimnazija programėlėje lt72 buvo pažymėta kaip visuotinės saugos priedanga, nors mokyklos priedangoje telpa tik 40 mokinių.
Mama stebisi pastabomis, kurias išsakė šalies vadovai bei Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, kad mokyklos blogai sureagavo į oro pavojų. Mama pasakoja, kad tėvai kartu su mokyklos administracija patikrino, kaip mokykla yra pritaikyta ekstremalioms situacijoms.
Vilniaus miesto savivaldybė akcentuoja, kad jeigu priedanga yra per maža, reikėtų vadovautis „antros sienos taisykle“: pavyzdžiui, slėptis koridoriuje. Tačiau ir čia kyla problemų, sako N. Arlauskienė.
„Vieninteliai koridoriai, kuriais vaikai turėtų būti evakuojami […] – tai yra laiptinės ir jos nuo viršaus iki apačios yra stiklinės. Su tėvais apžiūrėjome, kad ten yra paprasti stiklo paketai. Tai reiškia, kad įvykus sprogimui, mūsų vaikai, tiesiogine ta žodžio prasme, yra pastatomi po šukėmis“, – kalbėjo tėvų tarybos pirmininkė.
N. Arlauskienė pasakoja, kad tėvams kyla klausimas: kas turi patikrini ir įvertinti mokyklos saugumo būklę?
„Ar direktorius turi matuoti ir pasakyti, ar „šitas stiklas atlaikys netoliese įvykusį sprogimą ar neatlaikys?“ – kėlė klausimą tėvų tarybos pirmininkė.
„Ar mokykla, tėvai turi vaikščioti ir žiūrėti, kokie langai atlaikys, kokie langai ne? Ar tėvai turi mestis pinigus, atsidaryti sąskaitą, rinkti lėšas ir patys galvoti? Ką reikia padaryti, kad vaikai būtų apsaugoti?“ – pridūrė N. Arlauskienė.
Tėvai svarsto, kad galėtų būti suburta specialistų komanda, kuri įvertintų mokyklos saugumo būklę.
„[Reikėtų, kad] pasižiūrėtų, kokia yra reali situacija. O situacija yra baisi“, – kalbėjo N. Arlauskienė.
Lėšų mokykloms – nėra?
Tėvų tarybos pirmininkė pasakoja, kad Vilniaus miesto savivaldybė „tiesiogiai ištransliavo, kad lėšų nėra“.
Savo ruožtu savivaldybė sako, kad po oro pavojaus buvo suburta darbo grupė. Anot savivaldybės atstovų, darbo grupės tikslas – spręsti mieste kilusius iššūkius. Vienas jų – ką daryti mokykloms, kurios neturi pakankamai priedangos ploto. Savivaldybė sako žadanti, kad konkrečius sprendimus turės po mėnesio.
„Tačiau jau dabar mokykloms yra suteiktos rekomendacijos, kaip reikėtų elgtis, kad būtų užtikrinamas vaikų saugumas, jeigu pasikartotų situacija, kai gyvenant taikos sąlygomis kyla oro pavojus.
Svarbu nepamiršti, kad priedanga nėra vienintelė saugi vieta, kur galima slėptis kilus grėsmei sveikatai ar gyvybei dėl oro pavojaus. Jeigu pastate nėra priedangos, reikėtų laikytis antros sienos taisyklės – būti patalpoje, kuri neturi išorinių sienų ir langų. Toks algoritmas aktyviai naudojamas praktikoje ir karinio konflikto zonose“, – komentavo savivaldybės atstovai.
Savivaldybė paskelbė, kad šiemet pradėtas antrasis priedangų plėtros etapas. Jo metu bus pagerinta 60 priedangų, iš kurių 43 yra ugdymo įstaigos.
„Tam Vilniaus miesto savivaldybė iš Gynybos fondo per metus maksimaliai gali gauti 2,5 mln. Eur, vidutiniškai vienam objektui skiriant apie 40 tūkst. Eur. Šis finansavimas yra skirtas tik turimų patalpų pagerinimui“, – kalbėjo savivaldybė.
N. Arlauskienei ir, jos teigimu, kitiems mokinių tėvams kilo klausimai dėl kriterijų, pagal kuriuos buvo atrinktos mokyklos, gavusios finansavimą dėl priedangų.
„Kokiais kriterijais mokyklos buvo atrinktos – mes neradome“, – kalbėjo mama.
Vilniaus savivaldybės atstovai priduria, kad net ir su papildomu savivaldybės prisidėjimu, skiriamo finansavimo pakanka tik daliai objektų. Taip pat atsako, pagal kokius kriterijus buvo sudaryta prioritetinė eilė.
„Prioritetinė eilė yra sudaroma pagal šiuos kriterijus: rūsio plotas, rūsio patalpos būklė, atstumas nuo priešiškos valstybės ir galimybė kirsti vandens telkinius, jeigu prireiktų evakuotis. Arčiau grėsmės esantys objektai buvo įtraukiami kaip prioritetiniai“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybė.
Savivaldybė: „Kiekviena mokykla turi turėti savo veiksmų algoritmus“
Tėvai nerimauja ir dėl to, kad vietose, kur galima slėptis esant oro pavojui, nėra geros ventiliacijos. Tėvai baiminasi, kad mokiniai ims alpti, jei dar kartą teks evakuotis į prastai ventiliuojamas patalpas.
N. Arlauskienė taip pat kėlė klausimą, kodėl tokiose programėlėse kaip lt72 šalia esantys Seimo ir Seimo viešbučio pastatai nėra nurodyti kaip priedangos.
„Visi Seimo nariai buvo saugiai nuvesti į priedangą.[Kyla] klausimas, ką mes saugome?“ – klausė mama.
Vilniaus miesto savivaldybė atsako, kad šie objektai nėra įtraukiami į visuotinės saugos algoritmus.
„Padidintos saugos objektai (pvz. Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Kariuomenės, Policijos padaliniai, kalėjimai ir kt.) nėra įtraukiami į visuotinės apsaugos algoritmus“, – komentavo savivaldybės atstovai.
Vilniaus miesto savivaldybė akcentuoja, kad jeigu šalyje būtų paskelbta ekstremali situacija arba grėstų karinis konfliktas, ugdymas nevyktų ten, kur nėra pakankamai priedangos ploto.
„Tokiu atveju ugdymas galėtų vykti nuotoliniu būdu, organizuojamas pamainomis arba būtų perkeltas į kitas įstaigas“, – komentavo Vilniaus miesto atstovai.
Savivaldybė sako, kad kiekviena mokykla turi turėti savo veiksmų algoritmus pagal turimas sąlygas ir esant poreikiui šalinti trūkumus arba apie tokį poreikį informuoti Vilniaus miesto savivaldybę.
Kelis kartus per savaitę buvo paskelbtas oro pavojus
Gegužės pabaigoje skirtingose Lietuvos apskrityse buvo paskelbtas oro pavojus.
Gegužės 21 d. pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius, kaip įtariama, dronus.
Gegužės 20 d. oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Paskelbus oro pavojų, paaiškėjo, kad kai kurios švietimo savo įstaigos veiksmus koordinavo ne taip, kaip turėtų – kvietė tėvus bei globėjus pasiimti savo atžalų, nenorėjo nutraukti atsiskaitymų, nesilaikė nustatytų principų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
