Kamilė Lukauskytė
Naftos rinkoje gali prasidėti etapas, kai pagrindiniu klausimu taps nebe tai, kiek kainuoja barelis, o ar naftos apskritai pakanka. Analitikai įspėja apie mažėjančias pasaulines atsargas ir vis labiau mažėjantį rinkos „saugumo buferį“.
Didžiausias dėmesys krypsta į Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos transportavimo kelių. Jeigu tiekimo sutrikimai užsitęs, pasekmės gali būti juntamos ne tik energetikos rinkose, bet ir degalų bei kitų produktų kainose.
Pasaulis artėja prie kritinės atsargų ribos
„JPMorgan“ analitikų vertinimu, maždaug 6,8 mlrd. barelių pasaulinių naftos atsargų lygis gali būti laikomas savotišku operaciniu minimumu.
Iki šios ribos priartėjus, rinka turėtų vis mažiau galimybių kompensuoti sutrikimus vien iš sukauptų atsargų. Tai reikštų, kad net ir esant didelėms kainoms nebūtinai būtų galima greitai gauti reikalingus naftos kiekius.
Būtent tai ir kelia didžiausią nerimą. Kol atsargų pakanka, tiekimo sutrikimus galima bent iš dalies sušvelninti iš rezervų. Tačiau jiems sparčiai mažėjant, situacija tampa gerokai sudėtingesnė.
Hormūzo sąsiauris – vienas svarbiausių grandinės taškų
Naftos transportavimo per Hormūzo sąsiaurį ribojimai jau daro įtaką pasaulinei rinkai. Šis vandens kelias yra itin svarbus tarptautinei energetikos prekybai, todėl ilgesni trikdžiai gali paveikti tiek naftos tiekimą, tiek perdirbimo sektorių.
Analitikų scenarijuje, jeigu blokada išliktų, pasaulinės atsargos galėtų iki kritinės ribos nukristi dar rugsėjį.
Tokiu atveju rinkos problema keistų savo pobūdį. Iki šiol pagrindinis klausimas buvo kaina – kiek vartotojai ir verslas turės mokėti už naftą. Tačiau atsargoms toliau mažėjant vis svarbesnis taptų fizinis žaliavos prieinamumas.
Kaina gali pasitraukti į antrą planą
„JPMorgan“ vertinimu, rugsėjį vadinamoji tikroji naftos vertė siekia apie 90 JAV dolerių už barelį, nors „Brent“ kaina rinkoje yra gerokai didesnė nei 100 dolerių.
Analitikų skaičiavimai rodo, kad rinkai gali trūkti dar kelių milijonų barelių naftos per parą. Tai būtų papildomas smūgis sistemai, kuri jau dabar susiduria su reikšmingais tiekimo sutrikimais.
Jeigu fizinės žaliavos kiekis taptų ribotas, vien aukštesnė kaina problemos neišspręstų. Naftą galima pabranginti, tačiau jos neįmanoma pristatyti į perdirbimo gamyklą, jeigu jos tiesiog nėra pakankamai.
Nuo finansinės rizikos – prie logistikos krizės
Būtent toks scenarijus analitikams kelia daugiausia nerimo. Naftos rinkos krizė galėtų pereiti iš finansinės į logistinę.
Tai reikštų, kad sutrikimai pradėtų veikti ne tik biržose, bet ir realioje ekonomikoje – naftos perdirbimo gamyklose, transporto sektoriuje bei degalų tiekimo grandinėse.
Kartu didėtų spaudimas benzino ir dyzelino rinkoms. Tai galėtų turėti platesnių pasekmių ekonomikai, nes transporto degalai yra svarbūs praktiškai visoms pagrindinėms tiekimo grandinėms.
Rizika išlieka susijusi su konflikto trukme
Situacijos raidai itin svarbi išlieka įvykių Artimuosiuose Rytuose eiga. Kuo ilgiau išlieka tiekimo per pagrindinius transportavimo maršrutus apribojimai, tuo labiau mažėja galimybė problemas kompensuoti turimais rezervais.
Todėl artimiausias laikotarpis gali tapti svarbus pasaulinei naftos rinkai. Jeigu tiekimo sutrikimai bus pašalinti, dalis spaudimo rinkai galėtų sumažėti. Tačiau jeigu jie užsitęs, vis didesnę reikšmę įgaus ne naftos kaina, o tai, kiek jos realiai galima gauti.
