Kamilė Lukauskytė
Artėjant rugsėjui nekilnojamojo turto nuomos rinkoje jaučiamas didelis sujudimas. Ieškant geriausio varianto gali tekti susidurti ne tik su aukštomis kainomis ar didele konkurencija. Pasirodo nuomotojai spręsdami kam išnuomoti būstą neretai atsižvelgia į nuomotojo amžių, šeimos padėtį ir netgi į tautybę.
Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs skaitytojas Aleksandras (vardas – pakeistas), norėjęs išsinuomoti vieno kambario butą Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone, pasakojo susidūręs su nemalonia situacija. Vyras pasidalijo patirtimi bendraujant su NT brokeriu ir svarstė, kad nepalankų požiūrį galėjo lemti jo tautybė.
Pats brokeris aiškino, kad sprendimus dėl nuomininkų priima būsto savininkas, o jis esą tik vykdo jo norus.
Ukrainiečiai bute nepageidaujami?
Vyrui po pokalbio su NT brokeriu susidarė įspūdis, kad ukrainiečiai šiame bute nėra pageidaujami. Pasak jo, pokalbio metu brokeris pašaipiai užsiminė nežinantis, kad Ukrainoje vyksta karas.
Tv3.lt susisiekus su butui atstovaujančiu brokeriu, šis tokią įvykių versiją neigė. Anot jo, jis nesakė, kad nežinojo apie karą Ukrainoje. Brokeris aiškino pokalbio metu paklausęs: „Kur pasaulyje dabar vyksta karas?“
Brokeris taip pat pabrėžė, kad pokalbis su pašnekovu buvo nemalonus.
„Jis pats paskambinęs negražiai su manimi kalbėjo“, – komentavo brokeris.
Paklaustas apie nuomininkų pasirinkimą, jis nurodė vykdantis buto savininko pageidavimus.
„Buto savininkas pasakė, kad nori nuomoti tik saviškiams, o aš tik vykdau jo norus“, – komentavo brokeris.
Ar toks reikalavimas gali būti taikomas nuomininkams ir kur baigiasi savininko teisė pasirinkti, kam išnuomoti savo būstą, tv3.lt aiškinosi su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) ir Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių asociacija (LNTBA).
Vien tautybė negali tapti atsisakymo priežastimi
LGKT diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius aiškina, kad paslaugų teikėjai klientams turi sudaryti vienodas paslaugų gavimo ir apmokėjimo sąlygas nepriklausomai nuo tautybės, pilietybės, kilmės, kalbos, lyties, amžiaus, socialinės padėties ir kitų įstatyme numatytų požymių.
Todėl atsisakymas išnuomoti būstą vien dėl žmogaus tautybės, pilietybės ar kilmės gali būti laikomas diskriminacija.
„Vis dėlto kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, o diskriminacija turi būti įrodyta“, – akcentuoja M. Morkevičius.
Pasak tarnybos, būsto savininkas įprastai pats priima sprendimą, kam išnuomoti savo turtą, todėl pirmiausia jam tenka atsakomybė už galimą diskriminaciją.
Tačiau atsakomybės negali visiškai išvengti ir tarpininkaujantis brokeris. Lygių galimybių įstatymas draudžia ne tik atsisakyti suteikti paslaugą dėl žmogaus tautybės ar kitų asmens tapatybės požymių, bet ir informacijose apie paslaugas išreikšti tam tikros žmonių grupės teisių ribojimą.
Tarnyba pabrėžia, kad neseniai jau buvo nustačiusi tokio pobūdžio pažeidimą – nekilnojamojo turto agentą atstovaujanti mažoji bendrija buvo įspėta dėl diskriminacijos.
Būsto savininkas gali pasirinkti nuomininką savo nuožiūra, tačiau kriterijai neturėtų diskriminuoti žmonių. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad tam tikras skirtingas vertinimas galimas tik tada, kai tam yra teisėtas tikslas ir naudojamos tinkamos bei būtinos priemonės.
Brokeris neturėtų tapti diskriminacinės atrankos tarpininku
LNTBA vadovė ir NT ekspertė Jurgita Dingelytė pabrėžia, kad brokeris neturėtų atsisakyti aptarnauti žmogaus vien dėl jo tautybės ar pilietybės.
Pasak jos, brokerio darbas yra ne tik surasti būsto savininkui tinkamą nuomininką, bet ir sklandžiai suvaldyti visą procesą bei komunikaciją tarp abiejų šalių.
„Brokeris neturėtų būti tarpininkas, kuris sąmoningai įgyvendina diskriminacinę atranką.
Jeigu savininkas kategoriškai nusiteikęs prieš kitos tautybės nuomininkus, brokerio pareiga yra išaiškinti tokio reikalavimo teisines rizikas ir pasiūlyti naudoti neutralius, visiems klientams vienodus atrankos kriterijus“, – pabrėžia J. Dingelytė.
Jos vertinimu, pirmiausia brokeris turėtų išsiaiškinti, kodėl savininkas nenori būsto nuomoti užsieniečiams.
Asociacijos vadovė pastebi, kad dalis nuomotojų baimių kyla ne iš pačių patirties, o iš aplinkinių pasakojimų ar išankstinių nuostatų.
„Tautybė – ne prekinis ženklas, indikuojantis gerą ar blogą kokybę. Žmonių būna įvairių, todėl daryti vieną išvadą apie kitataučius tikrai neteisinga“, – sako J. Dingelytė.
Brokeris tokiu atveju gali pasiūlyti savininkui kitus būdus sumažinti riziką – vertinti potencialaus nuomininko pajamas, jų stabilumą, ankstesnę nuomos istoriją, rekomendacijas, planuojamą nuomos laikotarpį, gyventojų skaičių, augintinius ar, pavyzdžiui, rūkymą, jeigu tai svarbi būsto nuomos sąlyga.
Skundų nėra daug, bet konsultacijų daugėja
LGKT nurodė, kad sulaukia iki dešimties skundų per metus dėl galimos diskriminacijos būsto nuomos rinkoje.
Gerokai dažniau žmonės kreipiasi konsultacijų telefonu, raštu ar gyvai. Tarnyba pastebi, kad pastaraisiais metais tokių konsultacijų padaugėjo, ypač dėl galimos diskriminacijos kalbos ir tautybės pagrindais.
Į Tarnybą kreipiasi ne tik užsieniečiai. Klausimų dėl galimos diskriminacijos kyla ir šeimoms su mažais vaikais, daugiavaikėms šeimoms bei studentams. Žmonės įtaria, kad būstas jiems gali būti neišnuomojamas dėl kalbos, amžiaus ar šeiminės padėties.
Tarnybos atliktas tyrimas taip pat parodė, kad dalis į Lietuvą atvykusių užsieniečių susiduria su sunkumais ieškodami būsto. Jiems tenka gyventi perpildytuose ar prastesnės kokybės būstuose, už nuomą mokėti daugiau arba nuomotis būstą be oficialios sutarties.
Įrodyti diskriminaciją gali būti sudėtinga
Žmogui, manančiam, kad būstas jam nebuvo išnuomotas dėl tautybės, pilietybės ar kito galimai diskriminacinio pagrindo, specialistai rekomenduoja išsaugoti kuo daugiau informacijos.
Svarbūs gali būti nuomos skelbimai, susirašinėjimai su savininku ar brokeriu, kuriuose nurodomos nuomininkams keliamos sąlygos, taip pat garso ar vaizdo įrašai.
Tarnyba pripažįsta, kad diskriminaciją būsto nuomos rinkoje įrodyti gali būti sunku. Situacija aiškesnė, kai raštu tiesiogiai nurodoma, kad būstas nebus nuomojamas, pavyzdžiui, kitos pilietybės žmogui ar šeimai su vaikais.
J. Dingelytė rekomenduoja pirmiausia raštu kreiptis į brokerį ar jo atstovaujamą įmonę ir paprašyti paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta aptarnauti klientą ar tęsti nuomos procesą.
Jeigu kyla įtarimų dėl diskriminacijos, žmogus gali kreiptis į LGKT. Skundo tyrimo metu vertinamos visos situacijos aplinkybės ir gali būti kreipiamasi tiek į paslaugą teikiantį žmogų, tiek į įmonę.
Nustačius diskriminaciją, lygių galimybių kontrolierė gali skirti įspėjimą, rekomenduoti nutraukti žmogaus teises pažeidžiančius veiksmus, o išskirtiniais atvejais gali būti skiriama ir piniginė bauda.
