Kamilė Lukauskytė
Po ESO vadovo Renaldo Radvilos pasitraukimo į viešumą išėjo prezidentas Gitanas Nausėda, o jo žodžiai apie energetikos bendrovę skamba itin griežtai. Prezidentas neslėpė, kad vien vadovo pasikeitimas problemų neišsprendžia – Lietuva ir toliau lieka priklausoma nuo to, kaip elektros tinklai atlaikys kitą didelę audrą.
Radvila iš ESO vadovo pareigų pasitraukia po laikotarpio, kai bendrovė sulaukė nemažai kritikos dėl elektros tiekimo sutrikimų ir pasirengimo ekstremalioms oro sąlygoms. Jo pasitraukimas tapo vienu labiausiai aptarinėjamų pastarųjų dienų sprendimų energetikos sektoriuje.
Tačiau Nausėdos žinutė buvo aiški: viena „galva“ jau nukrito, tačiau pati problema niekur nedingo.
Prezidentas perspėjo apie kitą audrą
Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva negali apsiriboti vien atsakomybės paieškomis po jau įvykusių incidentų.
Didžiausias klausimas – kas bus tada, kai šalį vėl užklups stipri audra, lijundra, šlapdriba ar kitas ekstremalus meteorologinis reiškinys.
Būtent tokiose situacijose ir paaiškėja, ar elektros tinklas tinkamai paruoštas, ar pakankamai investuojama į infrastruktūrą ir ar ESO sugeba operatyviai atkurti tiekimą.
Todėl vadovo pasitraukimas, prezidento vertinimu, neturėtų tapti patogiu būdu uždaryti šią temą.
„Galva nuriedėjo“ – tačiau tuo viskas nesibaigia
Radvilos pasitraukimas viešojoje erdvėje buvo vertinamas kaip atsakomybės prisiėmimo ženklas. Tačiau vartotojams nuo to elektra neatsiranda greičiau, o nutrūkę laidai savaime neatsistato.
Būtent todėl Nausėdos pozicija turi platesnę reikšmę.
Jeigu po kiekvienos didesnės audros bus ieškoma vieno atsakingo žmogaus, tačiau nebus sprendžiamos sisteminės tinklo problemos, situacija gali kartotis.
O kitą kartą pasekmės gali būti dar skaudesnės.
Lietuviai jau žino, ką reiškia likti be elektros
Didelės audros Lietuvoje ne kartą parodė, kaip greitai kasdienis gyvenimas gali sustoti.
Be elektros žmonės ne tik lieka tamsoje. Dingsta šildymo sistemos, neveikia dalis ryšio infrastruktūros, kyla problemų verslui, ūkiams, parduotuvėms ir gyventojams, kurie priklauso nuo elektros energijos.
Dar sudėtingesnė situacija tampa tada, kai elektros tiekimas nutrūksta ilgam.
Todėl klausimas, ar ESO pasirengusi kitai didelei audrai, nėra vien techninis bendrovės reikalas. Tai – nacionalinio atsparumo klausimas.
Naujam vadovui teks ne pavydėtina užduotis
Radvilai pasitraukus, ESO laukia naujas etapas. Bendrovės vadovui teks ne tik užtikrinti kasdienį elektros tinklo darbą, bet ir atsakyti į nepatogų klausimą: ar po ankstesnių problemų iš tikrųjų pasikeitė pasirengimas ekstremalioms situacijoms?
Nausėdos komentaras rodo, kad visuomenės ir politikų dėmesys ESO nesumažės.
Priešingai – po vadovo pasitraukimo naujoji bendrovės vadovybė gali būti stebima dar atidžiau.
Juk jeigu kitą kartą Lietuvą užklups didelė audra, klausimas bus nebe apie tai, kas už ją atsakingas. Klausimas bus, ar ESO buvo pasiruošusi.
Todėl prezidento žodžiai apie „nukritusią galvą“ gali tapti ne istorijos pabaiga, o naujo etapo pradžia.
