Kamilė Lukauskytė
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda viešai pripažino, kad šalies saugumo sistemoje yra spragų, kurias būtina taisyti. Po nerimą sukėlusio incidento Lietuvos oro erdvėje šalies vadovas prabilo apie pavėluotus perspėjimus, sudėtingus sprendimus ir galimas tragiškas pasekmes. Jo žodžiai atskleidė dilemą: kaip apsaugoti gyventojus nuo pavojingų objektų ir kartu nepadaryti lemtingos klaidos?
Prezidentas pripažino, kad ne viskas suveikė tinkamai
Spalio 21 dieną G. Nausėda žurnalistams komentavo Lietuvos oro erdvės apsaugą po incidento, kai iš Lenkijos pusės į šalį įskrido bepilotis orlaivis.
Prezidentas pripažino, kad esamą reagavimo tvarką būtina tobulinti.
Ypač daug klausimų kilo dėl to, kada institucijos turėtų perspėti gyventojus apie galimą pavojų.
Šalies vadovas paaiškino, kad paskutinio incidento metu pareigūnai kurį laiką abejojo, ar pastebėtas objektas tikrai yra dronas, todėl laukė papildomos informacijos.
Būtent šis delsimas atskleidė problemą, kurią prezidentas dabar siūlo spręsti.
Kauno naujienos | KaunoDiena.lt
Viena detalė nustebino net šalies vadovą
Kalbėdamas apie incidentą G. Nausėda užsiminė ir apie kaimyninės Lenkijos institucijų veiksmus.
Prezidentas sakė susidaręs įspūdį, kad Lenkijos pusė galėjo nepastebėti skridusio objekto.
Tačiau jis iš karto pabrėžė, kad tyrimas dar vyksta, todėl skubotų išvadų daryti nereikėtų.
Ši aplinkybė kelia svarbų klausimą: kaip užtikrinti, kad informacija apie galimą grėsmę būtų perduodama kuo greičiau, net jeigu objektas skrenda iš sąjungininkės teritorijos?
Lietuvos ir Lenkijos institucijos aiškinasi incidento aplinkybes.
Nuskambėjo siūlymas, kuris gali pakeisti taisykles
Prezidentas pasiūlė svarstyti galimybę suteikti naikintuvų pilotams daugiau laisvės priimant sprendimą numušti įtartiną skraidantį objektą.
Šiuo metu viena didžiausių problemų – būtinybė tiksliai nustatyti, kas skrenda Lietuvos oro erdvėje.
Tačiau prastas matomumas ar nepalankios oro sąlygos kartais apsunkina objekto atpažinimą.
G. Nausėdos nuomone, tam tikromis aplinkybėmis pilotas turėtų galėti priimti sprendimą ir neturėdamas visiško vizualaus patvirtinimo, kad objektas yra dronas.
Vis dėlto toks siūlymas dar nėra patvirtintas taisyklių pakeitimas.
Kodėl prezidentas pats įspėjo apie pavojų?
Prezidentas neslėpė, kad didesnė laisvė naikintuvų pilotams reikštų ir didesnę atsakomybę.
Jo teigimu, net labai maža tikimybė, kad įtartinas objektas iš tiesų yra nedidelis civilinis lėktuvas, gali lemti nepataisomas pasekmes.
Būtent todėl šalies vadovas pabrėžė būtinybę veikti itin atsargiai.
„Tai yra labai pavojingas dalykas“, – perspėjo G. Nausėda.
Šie žodžiai atskleidžia sudėtingą pasirinkimą: pernelyg ilgas laukimas gali sumažinti galimybes sustabdyti grėsmę, tačiau skubotas sprendimas taip pat gali sukelti tragediją.
Gyventojai galėtų būti perspėjami anksčiau
Kitas prezidento siūlymas susijęs su gyventojų informavimu.
G. Nausėda mano, kad perspėjimo signalai tam tikrais atvejais turėtų būti siunčiami anksčiau, nelaukiant, kol bus surinkta visa papildoma informacija apie skrendantį objektą.
Tai ypač aktualu tuomet, kai dronas į Lietuvos oro erdvę patenka iš draugiškos valstybės.
Ankstesnis perspėjimas suteiktų žmonėms daugiau laiko reaguoti.
Tačiau kartu institucijos turėtų išvengti nepagrįstų pavojaus signalų, kurie ilgainiui galėtų mažinti visuomenės pasitikėjimą perspėjimo sistema.
Sprendimai dar laukia
Prezidento pasiūlymus numatoma aptarti Valstybės gynimo taryboje.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad galimi pakeitimai turi būti derinami su NATO tarnybomis.
Tai svarbu, nes Lietuvos oro erdvės apsauga yra platesnės sąjungininkų gynybos sistemos dalis.
Todėl sprendimai dėl įtartinų objektų atpažinimo ir numušimo negali būti vertinami vien kaip techninis klausimas.
Jie susiję su žmonių saugumu, karių atsakomybe ir tarptautiniu bendradarbiavimu.
Ar Lietuva pasirengusi kitam incidentui?
Pastarieji incidentai rodo, kad oro erdvės apsauga išlieka vienu svarbiausių nacionalinio saugumo klausimų.
Nors Lietuva stiprina gynybos pajėgumus, vien modernios technikos nepakanka.
Ne mažiau svarbu, kaip greitai institucijos keičiasi informacija ir kas turi teisę priimti sprendimus kritinėmis aplinkybėmis.
Prezidentas pripažino, kad dabartinius algoritmus galima tobulinti, tačiau konkrečių naujų taisyklių dar nėra.
G. Nausėdos perspėjimas atskleidė rimtą problemą: kitą kartą sprendimui gali likti vos kelios akimirkos. Ar iki tol Lietuva spės pakeisti reagavimo tvarką, paaiškės po artimiausių saugumo institucijų svarstymų.
