Kamilė Lukauskytė
Vyriausybė pagaliau atskleidžia, ką planuoja daryti dėl Lietuvos šeimų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė visuomenei pristato devynių priemonių paketą, kurio bendra vertė siekia beveik 770 mln. eurų. Žadama spręsti ne vien gimstamumo problemą – kalbama apie būstą, vaikų priežiūrą, šeimos ir darbo derinimą, mokslo metų pradžią bei pagalbą iš emigracijos grįžtančioms šeimoms.
Apie naująją šeimos politikos kryptį valdžia kalba jau kurį laiką, tačiau šiandien pagaliau ateina metas konkretesniems sprendimams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija visuomenei pristato devynių priemonių paketą, kuriam įgyvendinti numatoma beveik 770 mln. eurų.
Tokio masto suma iš karto kelia klausimą – ką už ją gaus Lietuvos šeimos ir ar šie sprendimai iš tiesų pakeis situaciją tiems, kurie šiandien svarsto, ar gali sau leisti auginti daugiau vaikų?
Tikslas – ne viena išmoka, o visa šeimos sistema
Ministerija pabrėžia, kad naujasis paketas nėra skirtas vienai konkrečiai problemai. Jo esmė – šeimai padėti skirtingais gyvenimo etapais.
Numatomos priemonės turėtų padėti žmonėms derinti darbą ir šeimos įsipareigojimus, spręsti būsto klausimus, pasiruošti vaikų mokslo metams bei užtikrinti jų užimtumą. Taip pat numatoma papildomų sprendimų šeimoms, kurios nusprendžia grįžti į Lietuvą po gyvenimo užsienyje.
Tai svarbus pokytis, nes šeimos sprendimus dažnai lemia ne vien tiesioginės išmokos. Jauni žmonės vertina, ar turės kur gyventi, ar galės grįžti į darbą po vaiko gimimo, kas prižiūrės vaikus ir kiek kainuos jų ugdymas.
Būtent šiuos klausimus valdžia ir siekia sudėti į vieną sistemą.
Būstas – viena jautriausių problemų
Viena svarbiausių būsimo paketo krypčių yra būsto prieinamumas.
Jaunoms šeimoms būstas daugeliu atvejų tampa vienu didžiausių finansinių iššūkių. Nekilnojamojo turto kainos, paskolos įmokos ir reikalavimai pradiniam įnašui gali lemti, kad šeimos sprendimą turėti vaikų nukelia vėlesniam laikui.
I. Ruginienė anksčiau yra pabrėžusi, kad parama pirmajam būstui yra svarbi, tačiau jos poreikis išlieka didelis. Todėl būsto prieinamumo gerinimas įtrauktas į platesnę šeimos politikos darbotvarkę.
Jeigu ši kryptis bus sustiprinta, pagalbos gali sulaukti šeimos, kurioms šiandien didžiausia kliūtis yra ne noras turėti vaikų, o finansinis nesaugumas.
Daugiau lankstumo auginantiems vaikus
Dar viena svarstoma kryptis – lankstesnė vaiko priežiūros atostogų sistema ir didesnės išmokos.
Tai aktualu šeimoms, kurios nenori rinktis tarp karjeros ir vaikų auginimo. Šiuolaikinėje darbo rinkoje ilgas pasitraukimas iš darbo gali reikšti ne tik prarastas pajamas, bet ir sunkesnį grįžimą į profesinę veiklą.
Todėl lankstesnės sąlygos galėtų būti ypač svarbios šeimoms, kuriose abu tėvai dirba ir nori aktyviau dalytis vaiko priežiūra.
Tačiau čia slypi ir vienas didžiausių būsimos politikos išbandymų: vien didesnės išmokos nebūtinai išsprendžia šeimų problemas, jeigu trūksta darželių, popamokinio užimtumo ar prieinamos sveikatos priežiūros.
Vaikų užimtumas taip pat atsidūrė dėmesio centre
Ministerija tarp prioritetų išskiria ir vaikų užimtumą.
Tai ypač aktualu prasidėjus mokslo metams, kai tėvams tenka derinti darbą su vaikų atvedimu į mokyklą, būrelius, dienos centrus ir kitas veiklas.
Šeimai net ir santykinai nedidelės mėnesinės išlaidos gali tapti reikšmingos, kai auga keli vaikai. Todėl valstybės pagalba šioje srityje gali būti ne mažiau svarbi nei tiesioginė finansinė išmoka.
Ar beveik 770 mln. eurų išspręs demografinę problemą?
Čia ir slypi didžiausias klausimas.
Lietuvos demografinė situacija nėra problema, kurią galima pakeisti per vienerius metus. Net pati I. Ruginienė yra pabrėžusi, kad demografiniai rodikliai nepasikeis greitai ir tam reikalingas ilgalaikis požiūris.
Todėl Vyriausybės planas turi būti vertinamas ne tik pagal tai, kiek pinigų bus išleista, bet ir pagal tai, kokį rezultatą šios investicijos sukurs po penkerių ar dešimties metų.
Dar vienas svarbus klausimas – politinis tęstinumas.
Ministrė yra iškėlusi idėją dėl nacionalinio susitarimo šeimos politikos srityje. Jos teigimu, šeimos politika neturėtų priklausyti vien nuo to, kuri politinė jėga tuo metu yra valdžioje.
Tai reikštų, kad pradėtas priemones turėtų tęsti ir būsimos Vyriausybės.
Šeimoms svarbiausia bus ne pažadai, o rezultatas
Beveik 770 mln. eurų – įspūdinga suma. Tačiau šeimos netrukus norės atsakymo į daug paprastesnį klausimą: kiek konkrečiai nuo šių sprendimų pagerės jų gyvenimas?
Ar taps lengviau įsigyti pirmąjį būstą? Ar tėvai galės lanksčiau grįžti į darbą? Ar vaikams bus daugiau nemokamų ar prieinamų užimtumo galimybių? Ar parama pasieks ir į Lietuvą grįžtančias šeimas?
Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklausys ir visos programos sėkmė.
Vyriausybė šeimos politiką vadina vienu svarbiausių savo prioritetų. Dabar prasideda sudėtingesnė dalis – nebe kalbėti apie demografijos krizę, o įrodyti, kad beveik 770 mln. eurų investicija gali pakeisti šeimų sprendimus ir kasdienybę.
Ir būtent tai artimiausiais metais bus vienas svarbiausių šios Vyriausybės pažadų išbandymų.
