Vos tik pradeda šilti orai, sodus papuošia įspūdingais žiedais apsipylusios magnolijos. Dar prieš išsprogstant lapams jos nusidažo baltais, rausvais ar net sodriai purpuriniais atspalviais ir kiekvieną pavasarį vėl sukelia tikrą susižavėjimo bangą.
Tačiau nors magnolijos atrodo gana egzotiškai, specialistai sako, kad sėkmingai jas auginti Lietuvoje tikrai įmanoma – svarbiausia žinoti kelias esmines taisykles.
Garliavos medelyno dizainerė Kristina Žėbė pasakoja, kad būtent magnolijos kasmet tampa vienu lietuvos sodininkų geidžiamiausių dekoratyvinių augalų.
„Po ilgos žiemos žmonės būna labai pasiilgę spalvų ir žiedų, o magnolijos yra tarp pirmųjų medžių, kurie pradeda žydėti. Todėl natūralu, kad kiekvieną pavasarį susidomėjimas jomis būna milžiniškas. Panašiai žmones žavi ir sakuros“, – sako ji.
Lietuvoje geriausiai pasiteisina kelios veislės
Nors magnolijos dažnam atrodo lepus ir mūsų klimatui nepritaikytas augalas, pašnekovė tikina, kad kai kurios jų rūšys Lietuvoje puikiai peržiemoja ir kasmet džiugina žiedais.
Pasak K. Žėbės, tarp populiariausių išlieka žvaigždinės magnolijos, kurios anksti pavasarį apsipila baltais ar švelniai rausvais žiedais ir dažniausiai auga krūmo forma. Taip pat žmonės dažnai renkasi sulanžo magnolijas, išsiskiriančias dideliais įvairių atspalvių žiedais ar kobus magnolijas dėl atsparumo ir gražios medžio formos.
Specialistė aiškina, kad magnolijų žydėjimo trukmė labai priklauso nuo oro sąlygų.
„Jeigu staiga labai stipriai atšyla oras arba pasitaiko pavasarinių šalnų, magnolijų žydėjimas tampa gerokai trumpesnis. Kartais žiedai laikosi vos savaitę, nors palankesnėmis sąlygomis medis gali žydėti kelias savaites“, – pasakoja ji.
Anot jos, magnolijų žiedai skleidžiasi ne vienu metu – pirmiausia pražysta daugiau saulės gaunančios viršutinės šakos, o apatinės žiedus išskleidžia kiek vėliau.
Didžiausia klaida – netinkamai parinkta vieta
Pašnekovė sako, kad daugelis magnolijų problemų prasideda dar sodinimo etape. Vienas svarbiausių dalykų – tinkamai pasirinkta vieta.
„Magnolijoms reikia daug saulės. Taip pat jos nemėgsta ankštų vietų, todėl nereikėtų sodinti labai arti namo ar kitų medžių. Dar vienas svarbus dalykas – užuovėja. Nuolatinis skersvėjis šiam augalui tikrai nepatinka“, – aiškina K. Žėbė.
Ji pataria iškasti gerokai didesnę sodinimo duobę nei pats augalo vazonas, kad šaknys turėtų daugiau vietos lengviau įsitvirtinti. Taip pat rekomenduojama pagerinti dirvožemį – įmaišyti kompostinės žemės, juodžemio bei šiek tiek rūgščių durpių.
„Svarbiausia, kad žemė nebūtų permirkusi. Magnolijos mėgsta purų, vandeniui laidų ir šiek tiek rūgštesnį dirvožemį. Tačiau ir perdžiūvimo jos nemėgsta, todėl laistyti reikia protingai – nei per daug, nei per mažai“, – sako specialistė.
Kodėl kai kurios magnolijos metų metus nežydi?
Neretai žmonės nusivilia pasodinę magnoliją, kuri vienerius ar net kelerius metus nesukrauna nė vieno žiedo. Vis dėlto, anot pašnekovės, tai nebūtinai reiškia, kad augalui kažkas blogai.
„Kai kurios rūšys natūraliai pradeda žydėti tik po ilgesnio laiko. Pavyzdžiui, kobus magnolijos kartais pirmųjų žiedų sulaukia tik po dešimties metų“, – pasakoja K. Žėbė.
Ji priduria, kad žydėjimui įtakos turi ir augimo sąlygos – netinkama vieta, šalnos ar augalo patiriamas stresas po pasodinimo.
Norint greičiau džiaugtis žiedais, specialistė rekomenduoja rinktis jau paaugintą augalą.
„Jeigu nusipirksite labai mažą, vos 20–30 centimetrų magnoliją, žiedų gali tekti laukti tikrai ilgai“, – pataria ji.
Persodinimo nemėgsta
Pasak K. Žėbės, magnolijos turi dar vieną ypatybę – jos itin jautriai reaguoja į persodinimą. Dėl to svarbu iškart apgalvoti, kur medis augs ateityje.
Kadangi magnolijų šaknys išsidėsčiusios gana arti žemės paviršiaus, specialistė rekomenduoja dirvą aplink medį mulčiuoti – taip ilgiau išlaikoma drėgmė ir apsaugomos šaknys.
Net ir nužydėjusios magnolijos, anot pašnekovės, nepraranda savo dekoratyvumo. Vasarą jos pasipuošia tankia, sodria lapija ir ilgainiui gali tapti puikiu pavėsį kuriančiu akcentu kieme.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
