Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ kartu su Lietuvos hidrobiologų ir narų komanda tęsia Neries valymo nuo šiukšlių darbus. Praėjusiais metais išvaliusi 8 kilometrų ruožą, panašaus ilgio atkarpą valyti užsibrėžė ir šįmet. Antrasis Neries upės valymo Vilniaus mieste etapas apims atkarpą nuo Verkių Trinapolio bažnyčios iki Baltojo tilto.
„Praėjusiais metais valydami Nerį pamatėme tikrąjį taršos mastą po vandeniu – tonos šiukšlių miesto centre tapo priminimu, kiek daug įtakos aplinkai turi žmogaus veikla. Šįmet tęsiame šią iniciatyvą toliau, kol išvalysime visą 24 km upės vagą Vilniaus mieste.
Tikime, kad tokie projektai svarbūs ne tik švaresnei upei, bet ir platesniam visuomenės sąmoningumui bei mūsų santykiui su aplinka“, – sako projektą iniciavusios minėtos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.
Maždaug 7,5–8 kilometrų ilgio atkarpoje bus valomas visas upės dugnas. Kaip ir pirmojo etapo metu, darbai vyks tiek centrinėje miesto dalyje, kur upė teka betoninėmis krantinėmis, tiek natūralesnėse Antakalnio ir Verkių apylinkėse.
Vagos specifika žada šiukšlių gausą
Pasak narų komandos, ši upės dalis dėl savo specifikos gali būti ne mažiau užteršta nei pirmojo etapo metu valyta atkarpa nuo Baltojo tilto iki Lazdynų tilto.
„Pirmosios atkarpos valymas leido pastebėti tam tikrus dėsningumus – daugiausia šiukšlių kaupiasi lėtesnės tėkmės vietose ir po tiltais. Šioje atkarpoje tiltų yra dar daugiau, todėl tikėtina, kad ir radinių kiekis bus nemažas.
Kol kas sunku prognozuoti tikslų taršos mastą, tačiau vargu ar galėsime pasidžiaugti mažesniu šiukšlių kiekiu nei pirmuoju valymo etapu, kuomet iš upės ištraukėme daugiau nei dvi tonas antropogeninės kilmės šiukšlių“, – sako Lietuvos hidrobiologų draugijos narys ir minėtos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės konsultantas upių iniciatyvoms Kęstutis Skrupskelis.
Manoma, kad atkarpoje nuo Verkių Trinapolio bažnyčios iki Baltojo tilto po vandeniu slypi gausūs šiukšlių klodai – vėl bus skaičiuojami šimtai padangų, tūkstančiai butelių ir tonos kitų radinių.
„Visgi, noriu tikėti, kad neretai narų darbus stebintys praeiviai, matydami neįtikėtiną taršos mąstą miesto centre, susimąstys apie žmogaus padarytą poveikį, o upės valymo darbai taps ne tik švaresnės upės, bet ir edukacijos procesu, paliesiančiu platų žmonių ratą“, – priduria K. Skrupskelis.
Ištraukė daugiau nei 10 tonų šiukšlių
Tai – nebe pirma minėtos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės iniciatyva švarinant miesto upes. Prieš šešerius metus minėtos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės iniciatyva sostinės teritorijoje buvo atlikti ir Vilnelės valymo darbai.
Per trejus metus buvo surinkta 10 tonų šiukšlių. Vilnelės dugne buvo rastos automobilių ir traktorių padangos, tvoros segmentai, pirkinių vežimėliai, statybinės atliekos ir kitos šiukšlės.
Tuo tarpu pirmojo Neries valymo etapo metu pernai iš upės ištrauktos daugiau nei dvi tonos šiukšlių – surinkta 1218 kg įvairių metalo gaminių, 1020 kg (89 vienetai) automobilių padangų, 106 kg stiklo, 80 kg plastiko ir dar 41 kg kitų atliekų, tarp jų – ir įvairios tekstilės.
Pagal svorį dominuoja metalai, tačiau skaičiumi jiems nedaug nusileidžia padangos ir stiklo tara. Tarp radinių net 3 elektriniai dviračiai, 2 elektriniai paspirtukai, durų ar kameros grotos, 4 mobilieji telefonai.
K. Skrupskelis sako, kad pirmasis Neries valymo etapas atnešė ir daug iššūkių, ir pamokų. Praėjusių metų vasara buvo lietingiausia per kelis pastaruosiu dešimtmečius, tad dėl kritulių drumstas upės vanduo sunkino valymo darbus.
„Šiemet esame tam pasirengę. Ištobulinome darbo stiprioje srovėje metodiką inkaruojantis po vandeniu, išmokome komandinio darbo šalinant stambaus mąsto šiukšles stiprioje srovėje.
Prisipažinsiu, kad ir šiemet nesitikime ilgų gero oro ir skaidraus vandens periodų, tad dirbsime net ir trumpam pagerėjus vandens skaidrumui, išnaudodami visą laiką“, – pažymi K. Skrupskelis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
