Aidas Apalianskas
Šiandien nuėjus į parduotuvę gali atrodyti, kad didelės audros kainų etiketėse nėra.
Kai kurie produktai net pinga.
Todėl kalbos apie naują brangimo bangą iš pirmo žvilgsnio gali skambėti kaip dar viena niūri prognozė.
Tačiau yra viena problema.
Tai, ką pirkėjai mato lentynose šiandien, nebūtinai parodo, kas jose bus po kelių mėnesių.
Šiuo metu Lietuvos ūkiuose nuimamas derlius, o jo savikainoje jau slepiasi dalykai, kurių parduotuvėje nematome.
Brangesnis dyzelinas.
Trąšos.
Transportas.
Pakuotės.
Ir jeigu bent dalis šių išlaidų galiausiai bus perkelta pirkėjams, pokyčiai gali pasirodyti kainų etiketėse.
Tačiau ekonomistė Eglė Stonkutė įspėjo ir apie dar vieną blogą žinią.
Ir ją žmonės gali pastebėti net ne parduotuvėje.
Viskas prasideda dar gerokai iki produkto atsiradimo lentynoje
Pirkdamas duonos kepalą, pieną ar daržoves žmogus mato tik galutinę kainą.
Tačiau iki parduotuvės prekė nueina ilgą kelią.
Ir šiemet dalis to kelio pabrango.
E. Stonkutė atkreipia dėmesį, kad ūkininkai susidūrė su didesnėmis degalų ir trąšų kainomis.
Naftos produktai svarbūs ir gaminant plastikines maisto pakuotes.
Prie to prisideda transportavimo sąnaudos.
Todėl ekonomistė siūlo žiūrėti ne tik į artėjantį rudenį.
Svarbus gali būti visas laikotarpis iki kito derliaus.
Tačiau štai kur situacija tampa įdomesnė
Didesnės ūkininkų ar gamintojų sąnaudos dar automatiškai nereiškia, kad tiek pat pabrangs prekės parduotuvėje.
Gamintojas gali norėti už produktą daugiau.
Bet galutinę kainą lemia ir tai, kiek tos prekės yra pasaulinėje rinkoje bei kiek už ją pasirengę mokėti pirkėjai.
Todėl net išaugus savikainai prekybininkai negali automatiškai nustatyti bet kokios norimos kainos.
E. Stonkutė pati pabrėžia, kad visų papildomų sąnaudų perkelti vartotojui nebūtinai pavyks.
Tačiau pasaulinėje rinkoje atsiranda dar vienas nežinomasis.
Žvilgsniai krypsta gerokai toliau už Lietuvos
Karas Ukrainoje, logistikos trikdžiai, ekstremalūs orai skirtinguose pasaulio regionuose – visa tai gali paveikti žemės ūkio produkcijos pasiūlą.
Jeigu pasaulinė pasiūla mažėtų, didesnes sąnaudas perkelti į galutines kainas būtų lengviau.
Jeigu derliai būtų geri ir rinkoje atsirastų produkcijos perteklius – rezultatas galėtų būti priešingas.
Todėl šiandien niekas negali tiksliai pasakyti, kiek kainuos konkretus maisto krepšelis po kelių mėnesių.
Tačiau tada E. Stonkutė įvardijo kitą problemą.
„Yra ir dar viena bloga žinia“
Ji susijusi su degalais.
Ekonomistė anksčiau tikėjosi, kad naftos kainos normalizuosis.
Dabar jos prognozė atsargesnė.
Geopolitinė įtampa išlieka, o papildomą neapibrėžtumą kelia sutrikimai naftos produktų rinkoje.
Todėl, E. Stonkutės vertinimu, degalų kainos šį sezoną dar gali kelti nemažą įtampą.
Ir tai svarbu ne tik vairuotojams.
Nes degalinėje prasidėjęs brangimas ten ir nesibaigia
Dyzeliną pila traktorius.
Degalų reikia produkciją vežančiam sunkvežimiui.
Transportas pristato prekes į sandėlius ir parduotuves.
Todėl ilgiau išsilaikiusios aukštesnės degalų kainos gali pradėti veikti visą grandinę.
Būtent dėl to situacija degalinėse gali būti svarbi net žmogui, kuris automobilio apskritai neturi.
Tačiau tada diskusijoje nuskambėjo visiškai kitokia nuomonė.
„Palaukite – kainos dabar ne kyla“
Kainas stebintis Petras Čepkauskas į kalbas apie artėjantį brangimą žiūri gerokai skeptiškiau.
Jo teigimu, šiuo metu stebima priešinga tendencija.
Maisto produktų kainos ne kyla, o krinta.
Ir P. Čepkauskui nepatinka tai, ką jis vadina išankstiniu brangimo lūkesčių formavimu.
Kitaip tariant, kai vartotojui dar prieš realiai pasikeičiant kainoms nuolat sakoma, kad „rudenį viskas brangs“, visuomenė tam tarsi iš anksto paruošiama.
Jis pateikė ir labai konkretų ankstesnį pavyzdį.
Su bulvėmis nutiko priešingai
Anksčiau buvo perspėjimų, kad dėl sudėtingų oro sąlygų gali kilti problemų su bulvių derliumi ir jų kainomis.
Tačiau, pasak P. Čepkausko, realybėje bulvės tapo viena iš pigusių pozicijų.
Tai puikiai parodo, kodėl prognozė dar nėra kainų etiketė.
Tarp ūkininko lauko ir parduotuvės lentynos yra daugybė veiksnių, galinčių galutinį rezultatą pakeisti.
Todėl ekspertas kategoriškai prognozuoti naujo maisto kainų šuolio nesiima.
Taigi kas teisus?
Štai čia ir slypi svarbiausia šios istorijos dalis.
Gali būti teisios abi pusės.
Didesnės degalų, trąšų, transporto ir pakuočių sąnaudos yra realus spaudimas gamintojams.
Tačiau tai dar negarantuoja tokio paties kainų šuolio parduotuvėse.
Jeigu pasaulinėje rinkoje produkcijos pakaks, konkurencija gali neleisti visų išlaidų permesti pirkėjams.
Jeigu pasiūla sumažės, situacija gali būti kitokia.
Todėl atsakymo šiandien dar nėra.
Tačiau vieną vietą verta stebėti ypač atidžiai
Degalines.
Nes būtent degalų kainos vienu metu paliečia daugybę ekonomikos grandžių.
Ir jeigu jos ilgesnį laiką išliks aukštos, jų poveikis gali pradėti rodytis ten, kur iš pradžių jo visai nesitikėtume.
Ūkyje.
Transporto įmonėje.
Sandėlyje.
Parduotuvėje.
Ir galiausiai – mūsų pirkinių krepšelyje.
Tačiau kol kas svarbiausia nepainioti dviejų dalykų.
Perspėjimas apie galimą brangimą dar nereiškia, kad kainų šuolis jau neišvengiamas.
Šiandien parduotuvėse stebimas visai kitoks vaizdas.
O kuris scenarijus nugalės po kelių mėnesių, gali nuspręsti tai, kas vyksta tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos.
