Naujosios Lietuvos Vyriausybės programoje numatyta didinti pareigūnų skaičių regionuose bei investuoti į jų darbo sąlygas ir kvalifikacijos kėlimą. Tačiau vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas kol kas neatskleidžia, kokių atlyginimų gali tikėtis pareigūnai, o tai kelia nerimą profesinių sąjungų atstovams.
Pareigūnų atlyginimų perspektyvos ir lūkesčiai
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Ineta Kursevičienė pabrėžia, kad pareigūnai, kaip ir bet kuris darbuotojas, tikisi aiškios atlyginimų augimo perspektyvos, atitinkančios jų kvalifikacijos tobulėjimą. Ji pažymi, kad šiuo metu tokios aiškios karjeros finansinės piramidės trūksta, nes atlyginimai priklauso nuo metinių asignavimų, o tai sukuria nestabilumą ir nepasitikėjimą tarnyba.
Ilgalaikio finansavimo būtinybė
Pasak I. Kursevičienės, reikalingas stabilus ir ilgalaikis finansavimas statutiniams pareigūnams, numatytas bent trejų–penkerių metų laikotarpiui. Tokia praktika egzistuoja Krašto apsaugos ministerijoje, kur kariams aiškiai žinoma, kaip keisis jų darbo užmokestis su tarnybos metais. Pareigūnų profesinės sąjungos jau daugelį metų ragina Vyriausybę priimti tokį sprendimą, tačiau kol kas rezultatai nėra pasiekti.
Darbo užmokesčio įtaka tarnybos kokybei
Darbo užmokestis tiesiogiai veikia pareigūnų darbo kokybę ir jų galimybes tinkamai pailsėti. Daug pareigūnų priversti dirbti papildomus darbus, kad išgyventų, o tai neigiamai atsiliepia jų efektyvumui tarnyboje. I. Kursevičienė atkreipia dėmesį, kad tokiomis sąlygomis visuomenė gali nesulaukti reikiamos pagalbos, nes pavargę pareigūnai negali tinkamai atlikti savo pareigų.
Pareigūnų trūkumo mastas ir atlyginimų lūkesčiai
Šiuo metu policijos pareigūnų trūkumas siekia apie 1,2–1,3 tūkstančio, o situacija blogėja. Daugelis pareigūnų išeina iš tarnybos dar nesulaukę pensinio amžiaus, dažniausiai 30–35 metų amžiaus, nes netenkina darbo sąlygos ir atlyginimai. I. Kursevičienė siūlo pradėti nuo pradinio atlyginimo, siekiančio apie 1 500 eurų, kuris galėtų padidinti profesijos patrauklumą ir suteikti aiškią karjeros finansinę perspektyvą.
Pasieniečių situacija ir finansavimo problemos
Pasieniečių profesinės sąjungos atstovas Rimantas Liepa atkreipia dėmesį į apie 10 proc. pasieniečių trūkumą, kuris išlieka stabilus. Jis pabrėžia, kad Vidaus reikalų ministerijos finansavimas yra nepastovus ir priklauso nuo politinių sprendimų, kurie dažnai būna nepagrįsti ilgalaikėmis strategijomis. Rimantas Liepa ragina nustatyti procentinę Vidaus reikalų ministerijos finansavimo dalį nuo bendrojo vidaus produkto, kaip tai daroma Krašto apsaugos ministerijoje, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą.
Kritika dėl valstybės sienos apsaugos ir migrantų krizės
R. Liepa kritikuoja Latvijos prašymą Lietuvai skirti 100 pasieniečių pagalbai kovojant su migrantų srautu, pabrėždamas, kad Lietuva pati turi pasirūpinti savo sienos apsauga. Jis vadina situaciją absurdiška, nes valstybės sienų saugumas turėtų būti prioritetas, o pareigūnų aprūpinimas – pirma užduotis. Šiuo metu, pasak jo, policijos ir kitų tarnybų finansavimas yra nepalyginamai mažesnis nei Krašto apsaugos, nors jų atsakomybės yra ne mažiau svarbios.
Apibendrinimas ir lūkesčiai ateičiai
<pEkspertų nuomone, kol nebus įgyvendinta ilgalaikė finansavimo strategija, pareigūnų trūkumas ir darbo sąlygų problemos išliks. Reikalingas aiškus atlyginimų augimo modelis, stabilus finansavimas ir didesnės socialinės garantijos, kad pareigūnai galėtų ilgiau išlikti tarnyboje, tobulėti ir teikti kokybiškas paslaugas visuomenei. Naujosios Vyriausybės pažadai turi virsti konkrečiais veiksmais, kad būtų užtikrinta tarnybos patrauklumas ir valstybės saugumas.
