Kamilė Lukauskytė
Jeigu Lietuvoje įpratote iš „Temu“, „Shein“, „AliExpress“ ar kitų Kinijos platformų už kelis eurus prisipirkti smulkmenų, artimiausiu metu teks atidžiau skaičiuoti galutinę kainą. Europa vis griežčiau žiūri į milijonus mažų siuntų, plūstančių iš trečiųjų šalių, o dabar ant stalo atsidūrė ne tik jau žinomas 3 eurų mokestis. Europos tekstilės ir aprangos pramonė ragina įvesti dar vieną – maždaug 10 eurų – tvarkymo mokestį už mažą siuntą.
Svarbu: 10 eurų mokestis kol kas nėra priimtas. Tai pramonės atstovų siūlymas. Tačiau pats faktas, kad toks dydis jau viešai svarstomas, rodo, jog itin pigių pirkinių era Europoje gali keistis gerokai labiau, nei daugelis pirkėjų tikėjosi.
Europoje jau vyksta dideli pokyčiai
Nuo 2026 metų liepos 1-osios Europos Sąjungoje pradėtas taikyti 3 eurų muitas mažos vertės siuntoms iš ne ES šalių. Šis pokytis pirmiausia paliečia būtent tas platformas, kurių verslo modelis paremtas milžiniškais kiekiais nedidelių užsakymų.
Tačiau tai – ne vienintelis pokytis.
ES muitinės reforma numato, kad nuo 2026 metų lapkričio visoje Bendrijoje bus pradėta taikyti ir atskira smulkių siuntų tvarkymo rinkliava. Jos dydį nustatys Europos Komisija. Lietuvos muitinė pabrėžia, kad ši rinkliava yra atskira priemonė nuo muito lengvatos iki 150 eurų panaikinimo.
Būtent šioje vietoje atsiranda ir daugiausia diskusijų dėl galimos papildomos 10 eurų sumos.
Kodėl kalbama būtent apie 10 eurų?
Europos tekstilės ir aprangos sektoriaus atstovai mano, kad vien 3 eurų muito nepakanka padengti visoms išlaidoms, susijusioms su milžinišku pigių siuntų srautu.
Kiekvienas toks paketas reiškia duomenų apdorojimą, rizikos vertinimą, muitinės procedūras, galimus patikrinimus ir rinkos priežiūrą. Kai per metus į Europą atkeliauja milijardai mažų siuntų, net ir labai nedidelė vienos siuntos kontrolės kaina tampa milžiniška bendra suma.
2025 metais į ES atkeliavo apie 6 mlrd. elektroninės prekybos siuntų, o daugiau kaip 90 proc. jų buvo atgabentos iš Kinijos. Šie skaičiai paaiškina, kodėl Briuselis vis aktyviau ieško būdų, kaip pakeisti dabartinį modelį.
Europos pramonės atstovai siūlo papildomą maždaug 10 eurų tvarkymo mokestį, kuris esą padėtų padengti kontrolės ir priežiūros sąnaudas. Tačiau kol kas tai nėra galutinis ES sprendimas.
Lietuviams labiausiai skaudėtų perkant labai pigias prekes
Didžiausias paradoksas tas, kad papildoma suma labiausiai pajustų ne brangesnių, o pačių pigiausių prekių pirkėjai.
Įsivaizduokime žmogų, užsisakantį 5 eurų kainuojantį telefono dėklą. Jeigu ateityje prie tokios siuntos būtų pridėtas 10 eurų mokestis, pati rinkliava kainuotų dvigubai daugiau nei prekė.
Perkant už 10 eurų, papildomi 10 eurų reikštų, kad galutinė suma padidėtų net 100 procentų. Užsakant prekių už 20 eurų, papildoma suma sudarytų pusę pirkinių vertės.
Tai kardinaliai pakeistų pagrindinį „Temu“ ir panašių platformų pranašumą – galimybę impulsyviai įsigyti smulkmenų už kelis eurus.
Šiandien pirkėjas gali pagalvoti: „Ką prarasiu už 3 eurus?“ Tačiau atsiradus didesnei fiksuotai rinkliavai toks klausimas jau skambėtų visiškai kitaip.
Milžiniškas siuntų srautas kelia vis daugiau klausimų
Europa į šią problemą žiūri ne tik per pinigų prizmę. Vis dažniau kalbama apie tai, kas atsakingas už prekių saugumą, jų atitiktį ES reikalavimams ir vartotojų apsaugą.
Naujoji ES muitinės reforma numato didesnę elektroninės prekybos platformų atsakomybę. Ne ES platformos, parduodančios prekes Bendrijos rinkoje, bus laikomos importuotojomis ir turės prisiimti daugiau atsakomybės už muitinės formalumus bei mokesčius. Už rimtus pažeidimus numatomos ir didelės sankcijos.
Tai reiškia, kad problema jau seniai peržengė vien „Temu“ ribas. Kalbama apie visą itin pigios elektroninės prekybos modelį.
Ar 10 eurų mokestis iš tiesų atsiras?
Kol kas atsakymas – neaiškus.
Svarbiausia nesupainioti dviejų dalykų: 10 eurų nėra jau patvirtintas naujas mokestis visiems „Temu“ pirkėjams. Tai Europos pramonės atstovų siūlomas dydis. Tuo metu atskira smulkių siuntų tvarkymo rinkliava nuo lapkričio jau numatyta ES muitinės reformoje, tačiau jos konkretų dydį dar turės nustatyti Europos Komisija.
Todėl galutinė našta pirkėjui šiandien dar nėra aiški.
Vis dėlto kryptis akivaizdi: Europa nebenori, kad milijardai itin pigių siuntų į Bendriją keliautų pagal ankstesnes taisykles. Mažos vertės prekės tampa vis labiau apmokestinamos ir kontroliuojamos, o elektroninės prekybos platformoms tenka vis daugiau atsakomybės.
Pigių pirkinių laikai gali būti ant lūžio taško
Lietuviai jau įprato prie oranžinių „Temu“ paketų paštomatuose, kelių eurų akcijų ir spontaniškų pirkinių, kurių kaina kartais mažesnė nei pietūs kavinėje.
Tačiau naujoji Europos kryptis gali šį įprotį pakeisti.
Jeigu prie prekės kainos ateityje prisidės ne tik 3 eurų muitas, bet ir atskira rinkliava, kurios dydis gali būti gerokai didesnis, dalis dabar patrauklių pasiūlymų paprasčiausiai praras prasmę. Ypač tada, kai žmogus perka vieną 4 ar 5 eurų vertės smulkmeną.
Kol kas 10 eurų papildomas mokestis tėra pasiūlymas, o ne faktas. Tačiau pirkėjams siunčiamas signalas labai aiškus: Europos era, kai mažytį pirkinį iš Kinijos buvo galima parsisiųsti beveik už simbolinę kainą, sparčiai keičiasi.
