Susirask mėgstamą darbą ir nereikės dirbti. Šis posakis tiksliai atspindi M.Fiodorovo pasirinkimą.
Pernai beveik 700 artroskopinių kelio, peties, čiurnos ar kitų operacijų atlikęs sporto traumų specialistas jaučia didžiulį pasitenkinimą galėdamas sugrąžinti žmones prie aktyvaus gyvenimo būdo. Tokio pat, kokį gyvena ir pats.
Dieną – darbas su pacientais, o vakare – dviračių trasa. Darbas – ir vėl dviratis. Toks kasdienis uostamiestyje įsikūrusios klinikos „Northway“ Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vadovo M.Fiodorovo ritmas. Antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais jo laukia ilgos valandos operacinėje, pirmadieniais ir penktadieniais – pacientų konsultavimas, o po darbo – daugybė dviračiu nuvažiuotų kilometrų.
„Turiu du pomėgius: tai mano darbas ir dviračių sportas. Abu juos labai mėgstu“, – šyptelėjo gydytojas, pelnęs pripažinimą ne tik laviruodamas artroskopinės chirurgijos prietaisais, bet ir mindamas dviračių pedalus.
Abu šiuos pomėgius jis sėkmingai derina su moksline veikla, į kurią yra paniręs visa galva. Gydytojas yra nuolatinis tarptautinių konferencijų lektorius ir organizatorius bei artroskopinės chirurgijos instruktorius.
Uostamiestyje gimęs ir augęs Markas medicinos mokslus pasirinko pildydamas mamos svajonę. „Turbūt visos mamos svajoja, kad vaikai būtų gydytojai“, – šyptelėjo klaipėdietis, kurio širdžiai šis planas nebuvo svetimas.
Šešerius metus medicinos mokslus Vilniaus universitete krimtęs M.Fiodorovas pirminei rezidentūrai sugrįžo į gimtąjį miestą.
Ir tuomet suprato, kad ortopedija – jo pašaukimas. „Man patiko aiškus principas: jeigu kažkas sulūžo – sugipsuoji, jeigu suplyšo – susiuvi“, – profesinį pasirinkimą pagrindė gydytojas.
Antrinei rezidentūrai pasirinkęs ortopediją jis įstojo toliau mokytis į dabartinį Lietuvos sveikatos mokslų universitetą Kaune.
„Ortopedija – plati sritis. Pamažu išryškėjo, į ką norėjau gilintis dar daugiau, – tai artroskopinė chirurgija, kai rekonstrukcinės sąnarių operacijos atliekamos per mažyčius pjūvius specialiu prietaisu – artroskopu. Man patiko, kad galime atkurti sąnarių funkcijas jų neatverdami, operacijos vaizdą stebint monitoriuje“, – pasakojo M.Fiodorovas.
Daugiau nuotraukų (9) V.Jurevičienės nuotr.
Šio tūkstantmečio pradžioje, kai klaipėdietis susidomėjo artroskopine chirurgija, tai buvo naujovė Lietuvoje. Tuomet į šalį atėjo naujos medicinos technologijos, chirurgijos technikos, viskas tobulėjo. Kartu tobulėjo ir Markas.
Gydytojas iki šiol jaučia dėkingumą savo buvusiam mokytojui kauniečiui gydytojui ortopedui-traumatologui Juozui Belickui.
„Pasisekė, kad įstojus į rezidentūrą man teko garbė ir galimybė dirbti su gydytoju J.Belicku. Jis negailėjo žinių, dalijosi savo atradimais, mokė mane nuo pirmųjų žingsnių artroskopijos srityje.
Su juo iki šiol esame artimi kolegos ir draugai“, – kalbėjo M.Fiodorovas.
Baigęs mokslus rezidentūroje ir 2004 metais grįžęs į gimtąjį miestą dirbti jau kaip specialistas M.Fiodorovas įsidarbino dabartinėje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Po kelerių metų tapo Sporto traumų skyriaus vedėju. Į šį skyrių patenka pacientai dėl įvairių kelio, peties, alkūnės ar kitų sąnarių traumų. Dažniausiai jiems prireikia artroskopinių operacijų, atliekamų per mažus pjūvius.
„Artroskopines operacijas atliekančių specialistų pacientai – aktyviai gyvenantys darbingo amžiaus žmonės. Tai nebūtinai žmonės nuo 18 iki 50 metų.
Pavyzdžiui, dabar man tenka operuoti ir 75 metų ar netgi vyresnius žmones, kurie gyvena aktyviai, sportuoja. Mano pacientai yra aktyviai gyvenantys žmonės, patyrę mažesnes ar didesnes traumas“, – pasakojo M.Fiodorovas.
Sporto traumoms būdingas tam tikras sezoniškumas: žiemą padaugėja slidinėjant susižalojusių žmonių, o šiltuoju metu vyrauja čiurnos, kelio, peties sąnarių traumos.
Be to, juntama ir tam tikrų sporto šakų mada. Šiuo metu itin populiarus padelis, todėl padaugėjo žmonių, kurie žaisdami šį žaidimą patiria peties, kelio, čiurnos ar kitą traumą.
Šis sportas, pasak M.Fiodorovo, reikalauja didelio judrumo, staigių judesių. Užtenka nepadaryti apšilimo, po to atlikti netinkamą judesį ir – trauma.
Žmogaus organizme yra struktūrų, kurios nėra labai tvirtos, dėl to galima lengvai patirti traumą. Pavyzdžiui, meniskas gali plyšti tiesiog ne taip pastačius koją.
„Pacientų daugėja. Viena vertus, džiugu, kad žmonės vis dažniau įvertina judėjimo, sporto reikšmę ir naudą, gyvena vis aktyviau. Kita vertus, kuo daugiau aktyviai gyvena, tuo daugiau traumų“, – svarstė M.Fiodorovas.
Techninės galimybės operuoti, atkurti sąnarių funkciją, kremzles, susiūti meniską šiuo metu yra didelės, tačiau svarbu, kad žmonės neužleistų bėdos.
„Lietuviai kartais mėgsta pirmiau kreiptis į kaimynus, tik tuomet, kai bėda įsisenėja, – į gydytojus. Siūlyčiau geriau apsilankyti pas specialistą, išsitirti ir gyventi ramiai, o jeigu reikia – iškart išspręsti problemą ir po to gyventi kokybiškai“, – patarė medikas.
Nuo 2019-ųjų jis priima pacientus vien tiktai uostamiesčio klinikoje „Northway“. Antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais operuoja, pirmadieniais ir penktadieniais – konsultuoja.
„Per dieną išoperuoju 6–7 pacientus. Darau tai, kas man labai patinka, todėl nepavargstu. Darbą susiplanuoju taip, kad po dienos operacinėje jausčiausi gerai ir dar turėčiau jėgų minti dviratį“, – pasakojo medikas.
Pernai M.Fiodorovas atliko beveik 700 operacijų – iki apvalaus skaičiaus pritrūko vos kelių. Toks krūvis gana didelis vienam chirurgui.
Šiuo metu klaipėdietis yra vienas ryškiausių artroskopinės chirurgijos specialistų ir instruktorių Europoje. Jis dažnai yra kviečiamas skaityti paskaitų ar demonstruoti operacijų kitiems medikams. Su mokymais lietuvis važinėja ne tik po Europą, bet ir po platųjį pasaulį.
Gera klinikos „Northway“ bazė nemenkai prisidėjo prie to, kad ji tapo mokomuoju centru artroskopinės chirurgijos specialistams ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių – Latvijos, Ukrainos, Sakartvelo, kitų.
Čia gali atvažiuoti chirurgai, norintys pasimokyti, pasitobulinti artroskopinės chrirurgijos srityje.
„Klinikoje atlieku tai, kas naujausia pasaulyje, nes mes turime tokias galimybes. Todėl ir kiti kviečiami sužinoti naujausių, įdomesnių technikų, operavimo galimybių“, – pasakojo gydytojas.
Klaipėdietis kasmet po keletą kartų išvyksta su mokymais į įvairias Europos šalis.
Itin daug artroskopinės chirurgijos specialistų jam teko mokyti Ukrainoje, su nemaža dalimi jų iki šiol liko draugais. Karas riboja galimybes vesti kursus Ukrainoje, tačiau ukrainiečiai medikai patys atvyksta į Lietuvą ne tik pasimokyti iš M.Fiodorovo, bet ir į kasmet jo rengiamą konferenciją.
Mentoriavimas jam – ne tik galimybė kelti medikų kompetencijų lygį, prisidėti prie naujausių technologijų ir metodikų populiarinimo, bet ir galimybė mokytis pačiam.
„Man patinka operuoti, mokyti kitus, dalintis savo žiniomis. Jaučiuosi atradęs savo vietą. Medicinoje niekas nestovi vietoje, niekada nebūna taip, kad žinotum viską. Tad mokydamas kitus tobulėju ir pats. Ši dinamika mane žavi ir suteikia įkvėpimo ilgomis darbo dienomis“, – teigė M.Fiodorovas.
Skleisti savo patirtį artroskopinės chirurgijos specialistas buvo pakviestas ir į Indiją, kur ne tik dalijosi teorinėmis žiniomis, bet ir atliko pacientams operacijas, kurias stebėjo į konferenciją susirinkę gydytojai.
„Tai buvo vienas didesnių iššūkių, nes teko operuoti svetimoje vietoje su nepažįstamais asistentais. Tai labiausiai jaudino ir kėlė nerimą, bet nusiraminau supratęs, kad kai darai tai, ką darai diena iš dienos, viskas turėtų būti gerai“, – pasakojo klaipėdietis.
2018-aisiais jis buvo pakviestas į Mumbajų, kur buvo susirinkę kolegos iš viso pasaulio. Ten teko atlikti operaciją, po kurios sužinojo, kad jam asistavo žinomas Indijos profesorius Rajkumaras Amaravati.
Ši pažintis jam suteikė dar vieną nuostabią galimybę. „Profesorius pakvietė mane į artroskopinės chirurgijos konferenciją, vykusią jo gyvenamame mieste Bangalore. Tad po metų mums teko vėl susitikti ir kartu operuoti“, – pasakojo lietuvis.
O labiausiai M.Fiodorovas jaučiasi pagerbtas dėl to, kad pakviestas profesoriaus R.Amaravati tapo jo rašomo vadovėlio bendraautoriu – kartu su kolega iš Kauno gydytoju ortopedu Liudu Bazaru parašė vieną skyrių.
„Iš šio vadovėlio mokysis Pietryčių Azijos šalyse dirbantys gydytojai chirurgai. Mes tapome pirmaisiais lietuviais, svariai prisidėjusiais prie šios pasaulio dalies medicinos ateities“, – džiaugėsi lietuvis gydytojas.
Kolegos iš Lietuvos ar artimesnių šalių – taip pat neužmiršti. Jau tapo tradicija, kad kiekvieną rudenį Klaipėdoje į tarptautines M.Fiodorovo rengiamas konferencijas susirenka artroskopinės chirurgijos specialistai iš Lietuvos ir užsienio šalių – Lenkijos, Graikijos, Italijos, Vokietijos ir kitų.
„Kai kilo idėja rengti konferencijas, norėjome dalintis artroskopinės chirurgijos naujienomis tarpusavyje, tarp kolegų Lietuvoje, mat tuomet nebūdavo daug renginių. Kiekvienais metais konferencija augo, į ją atvykdavo latviai, ukrainiečiai, kolegos iš kitų šalių. Dabar susirenka apie 150 specialistų“, – dar vienu savo sėkmingu projektu pasidžiaugė uostamiesčio gydytojas.
Neseniai į konferencijos programą buvo įtraukti artroskopinės chirurgijos praktiniai mokymai, kurių metu gydytojai turi galimybę treniruotis operuodami donorų kūnus.
„Praktiniai mokymai su donorų kūnais yra aukso standartas chirurginiuose mokymuose, suteikiantys galimybę besimokantiems chirurgams pritaikyti ką tik išgirstas žinias ir įgyti praktikos be potencialios žalos pacientams. Mes pirmieji Lietuvoje padarėme tai būtent šios konferencijos metu. Tad gydytojai galėjo ne tik išklausyti pranešimus, bet ir pasitreniruoti.
Gaila, kad to nebuvo, kai man teko mokytis. Dabartiniams jauniesiems gydytojams sudarytos kur kas geresnės galimybės mokytis“, – pažymėjo klaipėdietis medikas.
Ar jis pats, nuolat būdamas tarp naujovių, konferencijose dar sužino ką nors naujo? „Viskas susideda iš smulkmenų. Mes kiekvienas nuolat kažką darome, visi tobulėjame ir dalinamės. Reikia kursų, konferencijų, reikia kasdienio darbo – iš to ir gaunamas geras rezultatas“, – įvertino M.Fiodorovas.
Gero rezultato nebūna ir be tinkamo poilsio, ir tai gydytojas puikiai žino. Anksčiau burlentę valdęs M.Fiodorovas maždaug prieš aštuonerius metus sėdo ant dviračio. Tai tapo nauju jo pomėgiu.
Nors kartais po operacijų ar konsultacijų norėtųsi patinginiauti, sau jis jokių nuolaidų nedaro – kelis kartus per savaitę po darbo, taip pat savaitgaliais skiria laiko ilgesniems ar trumpesniems nuotoliams dviračiu įveikti.
„Išvažiuoji – ir iškart pamiršti darbinį nuovargį. Grįžti su visai kitomis emocijomis – jautiesi padirbėjęs ir fiziškai, ir protiškai. Pajunti dienos pilnatvę“, – sakė Markas.
Jis neslėpė: jeigu kuo nors susidomi, pradeda siekti maksimaliai gero rezultato. Ir tai jis įrodė ne tik operacinėje, bet ir mindamas pedalus.
Pradėjęs važinėti dviračiu plentu ir miške klaipėdietis taip įsitraukė, kad ėmė dalyvauti B lygos, kurią sudaro buvę profesionalai ir stiprūs mėgėjai, varžybose. Prieš porą metų jis tapo Lietuvos čempionu miško dviračių rungtyje savo amžiaus grupėje.
Pernai jis laimėjo asmenines lenktynes laikui, o šiemet nusiteikęs vėl iškovoti auksą.
„Stengiuosi labai gerai planuoti laiką, kad jo užtektų dviračiui. Kai norisi laimėti, reikia skirti laiko treniruotėms, nuvažiuoti tam tikrą atstumą, todėl labai svarbus punktualumas, drausmė, ištvermė“, – vardijo medikas.
Tokias pat vertybes jis skiepija ir savo vaikams – sūnui Faustui ir dukrai Laurai. Jie abu studijuoja medicinos mokslus. „Neverčiau nė vieno, bet labai džiaugiuosi, kad pasirinko šį kelią“, – kalbėjo M.Fiodorovas.
Širdį jam džiugina ir dar vienas įvertinimas. 2022-aisiais gydytojas, nemažai prisidėjęs prie uostamiesčio garsinimo užsienyje, buvo išrinktas geriausiu Klaipėdos miesto gydytoju ir pelnė Metų gydytojo apdovanojimą.
„Man tai – gyvenimo apdovanojimas ir didžiulė garbė“, – įvertino M.Fiodorovas.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
