Kamilė Lukauskytė
Viešoje erdvėje kilęs ginčas dėl lietuviškai nekalbančio ir sunkios emocinės būklės nepilnamečio persikėlė į teisėsaugą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų vaikų psichiatro Lino Slušnio veiksmus.
Ministrė akcentuoja, kad diskusijoje pernelyg daug dėmesio skiriama kalbos klausimui, nors, jos vertinimu, svarbiausia aplinkybė yra pagalbos ieškojęs vaikas.
Pats L. Slušnys su jam metamais kaltinimais kategoriškai nesutinka. Jis tvirtina, kad pagalbos vaikui neužkirto, siūlė naudotis vertimu, o jo pasirašytas siuntimas leido nepilnamečiui gydymą tęsti kitoje įstaigoje.
Ruginienė nusprendė kreiptis į teisėsaugą
I. Ruginienė pareiškė norinti, kad visas įvykio aplinkybes įvertintų ne politikai ar socialinių tinklų vartotojai, o kompetentingos institucijos.
Ministrė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar šioje situacijoje nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo palikimo be pagalbos, kai žmogaus gyvybei gresia pavojus.
Tai savaime nereiškia, kad L. Slušnys padarė nusikalstamą veiką. Teisėsauga turės įvertinti aplinkybes ir nuspręsti, ar yra pagrindas tolesniems procesiniams veiksmams.
Vaikas pagalbos ieškojo ne vienoje vietoje
I. Ruginienė atkreipė dėmesį į dar vieną aplinkybę.
Jos teigimu, sunkios emocinės būklės nepilnametis tą pačią dieną pagalbos ieškojo net keliose gydymo įstaigose.
Ministrė kelia klausimą, ar tokia situacija yra normali, kai krizę išgyvenantis vaikas turi keliauti iš vienos įstaigos į kitą.
Vaiko teisių gynėjai skelbė, kad nepilnametis turėjo siuntimą hospitalizacijai dėl didelės savižudybės rizikos.
Būtent ši aplinkybė tapo vienu svarbiausių viso konflikto aspektų.
Ginčas prasidėjo dėl kalbos
Istorija viešumoje prasidėjo L. Slušniui paskelbus, kad Vaiko teisių tarnybos specialistai jį apskundė Santaros klinikoms.
Psichiatras nesutiko su pacientu konsultacijos metu kalbėti rusiškai ir laikėsi pozicijos, kad pats kalbės lietuviškai.
Tačiau dėl to, kas turėjo versti pokalbį, pateikiamos skirtingos versijos.
L. Slušnys tvirtina pasiūlęs vaiką lydėjusiems specialistams vertėjauti.
Vaiko teisių tarnyba skelbė kitokią įvykių versiją ir teigė, kad nebuvo sutikta pasinaudoti jų siūlytu vertimu.
Todėl kategoriškai nustatyti, kuri versija tiksliai atspindi visą situaciją, remiantis vien viešais pareiškimais negalima.
Santaros klinikos pateikė svarbų paaiškinimą
Viešai pasisakė ir Santaros klinikos.
Gydymo įstaiga nurodė gavusi Vaiko teisių tarnybos skundą ir pradėjusi aiškintis aplinkybes. Situaciją vertino Vidaus audito tarnyba, buvo analizuojami medicininiai dokumentai ir darbuotojų paaiškinimai.
Klinikos patvirtino svarbią aplinkybę – pacientui konsultacija buvo suteikta ir gydymas paskirtas.
Gydymo įstaiga taip pat pabrėžė nekomentuosianti privačiai gydytojo reiškiamos pilietinės ar politinės pozicijos.
Kartu klinikos paragino visas konflikto puses itin atsakingai vertinti, kokia informacija apie nepilnametį ir jo sveikatos būklę skelbiama viešai.
Ministerija: gydytojas neprivalo kalbėti rusiškai
Į diskusiją įsitraukusi Sveikatos apsaugos ministerija pateikė svarbų teisinį ir praktinį paaiškinimą.
Medikas gali pasirinkti, ar pacientą konsultuoti kita, ne valstybine kalba. Bendro įpareigojimo gydytojui konsultaciją teikti užsienio kalba nėra.
Tačiau šiuo konkrečiu atveju ministerija akcentavo kitą dalyką.
Vertinant nepilnamečio būklę ir nurodytą savižudybės riziką, prioritetas turėjo būti kuo greičiau stabilizuoti jo sveikatos būklę ir užtikrinti reikalingą pagalbą.
Taigi ginčas nėra vien apie tai, kokia kalba gydytojas privalėjo kalbėti.
Slušnys kaltinimus atmeta
Pats L. Slušnys viešai paskelbtą kritiką atmetė.
Jis tvirtina leidęs ir net pats pasiūlęs Vaiko teisių tarnybos specialistams versti jo lietuviškai užduodamus klausimus į rusų kalbą.
Psichiatras taip pat pabrėžia, kad vaikui paslaugos buvo suteiktos, o sprendimas tęsti gydymą kitoje įstaigoje buvo priimtas su jo pasirašytu siuntimu.
L. Slušnys nesutinka ir su teiginiais, kad dėl jo veiksmų nepilnametis liko be medicininės pagalbos.
Vaiko teisių gynėjai savo ruožtu laikosi kitokios pozicijos dėl dalies šių aplinkybių.
Dabar situaciją vertins institucijos
Po kelių dienų viešų kaltinimų istorija peržengė socialinių tinklų diskusijų ribas.
Kreipimasis į prokuratūrą dar nereiškia nei gydytojo kaltės, nei to, kad ikiteisminis tyrimas būtinai bus pradėtas.
Teisėsaugai pirmiausia teks įvertinti turimą informaciją ir nustatyti faktines aplinkybes.
Todėl esminis klausimas dabar yra ne tai, kuri konflikto pusė viešai pateikė griežtesnį pareiškimą, o tai, kas iš tiesų vyko gydymo įstaigoje ir ar krizę išgyvenusiam vaikui pagalba buvo organizuota tinkamai.
Kol institucijos nepateikė galutinio vertinimo, L. Slušnio veiksmų negalima laikyti neteisėtais vien dėl ministrės kreipimosi. Tačiau ši istorija jau tapo gerokai platesne diskusija – apie medikų pareigas, valstybinę kalbą ir tai, kaip turi būti elgiamasi, kai pagalbos reikia itin pažeidžiamam vaikui.
