Kamilė Lukauskytė
Sekmadienį Vilniaus Antakalnyje – neeilinis sujudimas. Prie profesoriaus Vytauto Landsbergio namų susirinko būrys žmonių, nešinų gėlėmis ir pasiruošusių ypatingam susitikimui. Netrukus pasigirdo ir choro atliekama daina. Paaiškėjo, kad visa tai – gražios sukakties proga.
Spalio 18-ąją pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovui sukako 94 metai.
Prie namų – gėlės ir sveikintojų būrys
Vilniaus Antakalnio rajone sekmadienį buvo galima išvysti neįprastą vaizdą.
Prie Vytauto Landsbergio namų rinkosi žmonės, norintys asmeniškai pasveikinti profesorių su gimtadieniu.
Susirinkusieji atsinešė gėlių, o šventės akimirkas įamžino fotografai.
Nuotraukose užfiksuotas gėlėmis apdovanotas sukaktuvininkas, apsuptas jį sveikinančių žmonių.
Ypatingu šventės akcentu tapo choro pasirodymas.
Laikantis jau susiklosčiusios tradicijos, dainininkai prie profesoriaus namų atliko sveikinimo dainą.
Tai nebuvo oficiali valstybinė ceremonija – žmonės susirinko paminėti asmeninės sukakties ir parodyti dėmesį profesoriui.
Profesoriui – jau 94-eri
Vytautas Landsbergis gimė 1932 metų spalio 18 dieną Kaune.
Jo šeima buvo glaudžiai susijusi su Lietuvos kultūra ir mokslu.
Tėvas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis buvo žinomas architektas, o motina Ona Jablonskytė-Landsbergienė – garsaus lietuvių kalbininko Jono Jablonskio dukra.
Augdamas tokioje aplinkoje būsimasis politikas nuo ankstyvų metų domėjosi muzika, menu ir Lietuvos kultūros istorija.
1955 metais jis baigė Lietuvos konservatoriją, kur studijavo fortepijoną.
Vėliau dirbo dėstytoju, gilinosi į muzikos istoriją ir tapo profesoriumi.
Dar iki įsitraukdamas į politiką V. Landsbergis buvo žinomas kaip muzikologas, ypač daug dėmesio skyręs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai.
Jo vardas neatsiejamas nuo Kovo 11-osios
Lemtingas posūkis profesoriaus gyvenime įvyko 1988 metais, kai jis aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą.
Netrukus V. Landsbergis tapo vienu ryškiausių nepriklausomybės siekio lyderių.
1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą.
Tą pačią dieną V. Landsbergis buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos pirmininku ir tapo pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovu.
Tai buvo vienas sudėtingiausių laikotarpių modernioje Lietuvos istorijoje.
Šaliai teko atlaikyti Sovietų Sąjungos ekonominę blokadą, politinį spaudimą ir 1991 metų sausio įvykius.
V. Landsbergio politinė veikla iki šiol sulaukia įvairių vertinimų, tačiau jo vaidmuo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę yra reikšminga šalies istorijos dalis.
Politika nebuvo vienintelė jo gyvenimo veikla
Nors daugeliui žmonių V. Landsbergio pavardė pirmiausia asocijuojasi su politika, jo veikla gerokai platesnė.
Profesorius yra parašęs daugybę knygų ir straipsnių apie muziką, kultūrą, istoriją bei visuomeninį gyvenimą.
Jis taip pat dirbo Europos Parlamente ir ne vieną dešimtmetį dalyvavo Lietuvos politinėse diskusijose.
Už savo veiklą yra gavęs Lietuvos ir užsienio valstybių apdovanojimų.
Net pasitraukęs iš aktyvios politikos, profesorius išliko viešojo gyvenimo dalyviu, kartais pasisakančiu svarbiais valstybės klausimais.
Šeimos istorijoje – garsios pavardės
V. Landsbergio gyvenime svarbią vietą užėmė ir šeima.
Jo žmona buvo pianistė Gražina Ručytė-Landsbergienė.
Pora užaugino tris vaikus – Jūratę Landsbergytę, Birutę Landsbergytę-Cechanavičienę ir Vytautą V. Landsbergį.
Šeimoje muzika, menas ir kūryba užėmė svarbią vietą, o šios tradicijos tęsėsi ir jaunesnėse kartose.
Gimtadienis, kurį lydėjo muzika
Šiemet profesoriaus gimtadienis dar kartą priminė apie gražią tradiciją – sveikintojų susibūrimą prie jo namų.
Gėlės, nuoširdūs sveikinimai ir choro daina tapo pagrindiniais šventės akcentais.
94-ąjį gimtadienį minintis Vytautas Landsbergis sekmadienį sulaukė ne tik gėlių, bet ir muzikinės dovanos.
Būtent šios akimirkos buvo įamžintos Antakalnyje, kur įprastą sekmadienio ramybę trumpam pakeitė sveikintojų balsai ir daina.
