Rusijos ekonomika vis labiau lėtėja, o Kremliui tenka spręsti vis sudėtingesnes problemas. Buvęs Rusijos centrinio banko vadovybės narys Olegas Vjuginas įspėja, kad Vladimiras Putinas atsidūrė prieš sudėtingą pasirinkimą – arba mažinti karo išlaidas ir skatinti ekonomikos augimą, arba tęsti karą Ukrainoje, rizikuojant šalį nugramzdinti į recesiją.
Pagrindinis Rusijos investicijų forumas, jau penktasis nuo tada, kai 2022 m. Rusija įvedė savo kariuomenę į Ukrainą, prasideda praėjus vos kelioms valandoms po mirtinos dronų ir raketų atakos prieš Kyjivą.
Rusija teigia, kad ši ataka buvo atsakas į mirtiną smūgį bendrabučiui Rusijos kontroliuojamame Luhanske, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Pranešama, kad karo tema jaučiama itin stipriai, nors oficialioje programoje Ukraina nė karto nepaminėta.
„Klausimas toks: ar šis karas baigsis, ar mes žvelgiame į dar sunkesnę ateitį?“ – anonimiškai sakė vienas iš Rusijos forumo dalyvių.
Rusijos ekonomika
V. Putinas, kuris nuo 1999 m. kaip prezidentas arba ministras pirmininkas yra aukščiausias Rusijos vadovas, per pirmuosius 15 savo valdymo metų užtikrino reikšmingą gerovės augimą. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, ekonomika išaugo dešimt kartų ir 2013 m., likus metams iki Krymo aneksijos, siekė apie 2,3 trilijono JAV dolerių.
Nuo tada Rusijos ekonomika moka kainą už konfrontaciją su Vakarais dėl Ukrainos. Nors 2023 ir 2024 m. augimas viršijo lūkesčius, šiemet ekonomikos dydis prognozuojamas apie 2,9 trilijono dolerių – tai tik nedidelė dalis NATO Aljanso bendros ekonominės galios, kuri vertinama 45 trilijonais dolerių, remiantis Rusijos valstybiniais duomenimis.
Nuo žaliavų eksporto priklausoma Rusijos ekonomika pernai smarkiai sulėtėjo – augimas siekė apie 1 proc., palyginti su 4,9 proc, 2024 m. Pirmąjį 2026 m. ketvirtį ekonomika susitraukė 0,2 proc.
Pareigūnai tai aiškino aukštomis palūkanų normomis, Vakarų sankcijomis ir stipriu rubliu. Šiuo metu prognozuojama, kad šių metų ekonomikos augimas sieks vos 0,4 proc.
Putinas turi 2 pasirinkimus
Buvęs Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojas Olegas Vjuginas pareiškė, kad Rusija turi rinktis tarp recesijos arba finansavimo mažinimo tam, ką Kremlius vadina „specialiąja karine operacija“ (SKO) Ukrainoje.
„Rusija atsidūrė prieš pasirinkimą: arba sumažinti karines išlaidas, kas suteiktų ekonomikai impulsą augti dėl spartesnio bazinių palūkanų normų mažinimo, didesnio civilinio sektoriaus kreditavimo, dalinio sankcijų švelninimo ir logistikos grandinių atkūrimo, arba tęsti SKO, kuri nuolat reikalaus didesnių išlaidų ir tolesnio mokesčių didinimo, dar labiau stumdama ekonomiką į recesiją ir mažindama realias gyventojų pajamas“, – aiškino O. Vjuginas.
