Kamilė Lukauskytė
Sekmadienio popietę daliai Lietuvos gyventojų teko susidurti su situacija, kurios pastaraisiais metais visiškai nenorėtume patirti – buvo paskelbtas galimas oro pavojus. Radarai užfiksavo objektą, kuris iš pradžių galėjo būti palaikytas dronu.
Buvo perspėti Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Trakų ir Elektrėnų rajonų gyventojai. Į situaciją sureaguota nedelsiant – patikrai buvo pasitelkti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.
Tačiau istorijos pabaiga pasirodė gerokai netikėtesnė.
Tai nebuvo dronas.
Radarai užfiksavo objektą, kuris sukėlė nerimą
Nacionalinis krizių valdymo centras pranešė, kad rugsėjo 13 dieną 12.56 val. gauta informacija apie galimą neatpažintą objektą Lietuvos oro erdvėje.
Situacija buvo įvertinta labai greitai.
Vos po kelių minučių – 12.59 val. – Vilniaus mieste ir trijuose aplinkiniuose rajonuose gyventojams paskelbtas perspėjimas. Žmonėms rekomenduota numatyti saugią vietą.
Tuo metu dar nebuvo aišku, kas tiksliai užfiksuota danguje.
Kadangi regione pastaruoju metu ne kartą buvo fiksuoti į NATO šalių oro erdvę patekę dronai, tokio signalo ignoruoti nebuvo galima.
Į orą pakilo NATO naikintuvai
Objektui identifikuoti buvo pasitelkti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.
Būtent vizualinis patikrinimas leido išsiaiškinti tai, ko vien radarai nustatyti negalėjo.
Paaiškėjo, kad danguje nebuvo priešiško bepiločio orlaivio.
Radarų atžymos priklausė paukščių būriui.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas paaiškino, kad didelė viena kryptimi judančių paukščių koncentracija radarams gali atrodyti panašiai kaip dronas.
Tai reiškia, kad pirminis signalas buvo realus, tačiau jo interpretacija pasirodė klaidinga.
Oro pavojus truko mažiau nei valandą
Pavojaus signalas galiojo apie 38 minutes.
13.37 val. perspėjimas buvo atšauktas.
Tai reiškia, kad nuo pirmojo signalo iki situacijos išaiškinimo praėjo mažiau nei valanda.
Gyventojams tuo metu buvo rekomenduota išlikti budriems, numatyti saugią vietą ir, pastebėjus įtartiną objektą, prie jo nesiartinti bei pranešti skubiosios pagalbos numeriu 112.
Vilniaus oro uosto veikla taip pat buvo trumpam sustabdyta, tačiau vėliau atnaujinta.
Kodėl paukščiai gali būti palaikyti dronu?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad šiuolaikinė oro gynybos sistema negali iš karto atskirti paukščių nuo bepiločio orlaivio.
Tačiau radaras pirmiausia fiksuoja objektą ore pagal jo judėjimą ir kitus signalus. Tam tikromis aplinkybėmis didelis paukščių būrys gali suformuoti atžymą, kuri primena kitą ore judantį objektą.
Todėl vien radarų duomenų gali nepakakti.
Šiuo atveju būtent NATO naikintuvo pilotų atliktas vizualinis patikrinimas leido galutinai nustatyti, kas vyksta danguje.
Tai – ne pirmas toks atvejis
V. Vitkauskas teigė, kad panašių situacijų, kai pradžioje kyla įtarimų dėl drono, o vėliau paaiškėja, kad objektas nebuvo pavojingas, yra buvę ir anksčiau.
Vis dėlto jis pabrėžė svarbiausią dalyką – sistema suveikė.
Buvo gautas signalas, situacija įvertinta, paskelbtas perspėjimas, pasitelktos oro policijos pajėgos, atliktas vizualinis patikrinimas ir galiausiai pavojus atšauktas.
Kitaip tariant, šįkart geriau sureaguota į tai, kas pasirodė esąs klaidingas pavojaus signalas, negu būtų ignoruotas realus objektas.
Tą pačią dieną buvo fiksuotas ir kitas nerimą sukėlęs objektas
Įdomu tai, kad sekmadienį Lietuvos kariuomenės radarai dar anksčiau buvo užfiksavę kitą žymą.
Apie 4.25 val. ties Varėna stebėtas objektas judėjo Kaliningrado srities kryptimi. Kariuomenė skelbė, kad tikėtina, jog jis į Lietuvos oro erdvę pateko iš Baltarusijos.
Tačiau tuo metu duomenų nepakako tiksliai nustatyti objekto tipo, o jo judėjimas nerodė tiesioginės grėsmės gyventojams ar infrastruktūrai. Objektui palikus Lietuvos oro erdvę, oro pavojaus signalas nebuvo skelbiamas.
Šie įvykiai parodo, kokia jautri šiandien yra Lietuvos oro erdvės stebėjimo sistema.
Pavojaus nebuvo, bet pamoka išlieka
Sekmadienio istorija baigėsi ramiai – vietoje galimo drono buvo aptiktas paukščių būrys.
Tačiau tai nereiškia, kad perspėjimas buvo bereikalingas.
Priešingai – dabartinėje saugumo situacijoje institucijos negali sau leisti numoti ranka į neaiškią radaro atžymą. Ypač po to, kai Lietuvoje ir kitose Baltijos regiono valstybėse jau buvo fiksuota realių dronų įskridimų.
Šįkart dangų „užėmė“ ne priešiškas aparatas, o paukščiai.
Tačiau sistema parodė, kad į neaiškų signalą reaguojama rimtai – ir tik po papildomo patikrinimo galima pasakyti, ar už radaro atžymos slypi grėsmė, ar tiesiog gyvas gamtos reiškinys.
