Kamilė Lukauskytė
Gyvenimas daugiabutyje reikalauja ne tik kantrybės, bet ir taisyklių laikymosi. Net iš pažiūros nekalti kasdieniai įpročiai – kepsnių kepimas balkone, garsiai lojantis šuo ar netinkamai laistomos gėlės – gali baigtis kaimynų skundais ir piniginėmis baudomis.
Už tam tikrus gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus, susijusius su aplinkinių ramybės trikdymu, gali grėsti net iki 1 000 eurų bauda.
Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienam daugiabučio gyventojui už menkiausią nepatogumą automatiškai bus skirta tokia suma.
Vilniaus savivaldybė anksčiau priminė svarbiausias bendro gyvenimo taisykles ir paaiškino, kokie veiksmai gali užtraukti atsakomybę.
Kepate šašlykus balkone? Galite sulaukti nemalonumų
Šiltuoju metų laiku kai kurie gyventojai mėgsta kepti mėsą ar daržoves tiesiog savo balkone.
Vis dėlto daugiabučiuose tokia pramoga gali kelti rimtą gaisro pavojų.
Pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus, kietuoju kuru – anglimis ar malkomis – kūrenamų kepsninių, šašlykinių ir rūkyklų negalima naudoti daugiabučių balkonuose, lodžijose, terasose ir ant pastatų stogų.
Toks draudimas galioja nepriklausomai nuo to, ar butas priklauso gyventojui, ar yra nuomojamas.
Pavojų kelia ne tik atvira ugnis, bet ir vėjo išpučiamos žarijos.
Jos gali patekti ant degių medžiagų ir sukelti gaisrą.
Todėl norint kepti maistą lauke svarbu pasirinkti tam tinkamą vietą ir laikytis priešgaisrinių atstumų.
Lojantis šuo gali kainuoti brangiai
Viena dažniausių kaimynų nesutarimų priežasčių – triukšmaujantys augintiniai.
Šuns lojimas, kaukimas ar kiti nuolat pasikartojantys garsai gali trukdyti aplinkinių poilsiui ir darbui.
Gyvūnų šeimininkai privalo užtikrinti, kad jų augintiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir netrikdytų ramybės.
Anksčiau skelbtame savivaldybės priminime buvo nurodyta, kad už gyvūnų keliamą ramybės trikdymą gali būti skiriama nuo 100 iki 1 000 eurų bauda.
Vis dėlto konkreti atsakomybė priklauso nuo pažeidimo aplinkybių ir tuo metu galiojančių teisės aktų.
Svarbu suprasti, kad vienkartinis šuns sulojęs garsas savaime nereiškia tūkstantinės baudos.
Vertinama, ar triukšmas iš tiesų trikdo aplinkinius, kokios yra jo aplinkybės ir ar nustatytas teisės aktų pažeidimas.
Augintinių šeimininkams galioja ir kitos pareigos
Gyvūnų laikytojai turi pasirūpinti ne tik tuo, kad augintiniai nekeltų triukšmo.
Vedžiojant šunį būtina laikytis viešosios tvarkos ir švaros reikalavimų.
Negalima leisti gyvūnams teršti vaikų žaidimų aikštelių, gėlynų, pastatų ar kitų viešųjų erdvių.
Augintiniui pasituštinus, ekskrementus būtina nedelsiant surinkti ir tinkamai išmesti.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad gyvūnas nekeltų pavojaus aplinkiniams, kitiems augintiniams ar jų turtui.
Net ir ramus augintinis gali tapti konfliktų priežastimi, jeigu jo šeimininkas nepaiso bendro gyvenimo taisyklių.
Rūkymas balkone – ne visada leidžiamas
Dar viena dažna daugiabučių gyventojų konfliktų priežastis yra cigarečių dūmai.
Lietuvoje galioja tvarka, pagal kurią rūkyti daugiabučio balkonuose, terasose ir lodžijose draudžiama, jeigu bent vienas namo gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka pareiškia prieštaravimą.
Tokį prieštaravimą gyventojas gali pateikti savivaldybei.
Svarbu atskirti privačius balkonus nuo bendrojo naudojimo patalpų.
Bendrose laiptinėse, koridoriuose ir kitose bendro naudojimo vietose rūkymui taikomi atskiri draudimai.
Anksčiau skelbtoje informacijoje nurodyta, kad už tam tikrus tabako gaminių vartojimo reikalavimų pažeidimus galėjo būti skiriamas įspėjimas arba 20–90 eurų bauda.
Tačiau baudos dydis priklauso nuo konkretaus pažeidimo ir galiojančios įstatymo redakcijos.
Triukšmas vakare ir naktį gali užtraukti atsakomybę
Triukšmingas remontas, garsiai leidžiama muzika ar vakarėliai taip pat gali tapti administracinio nusižengimo priežastimi.
Vilniaus savivaldybės anksčiau pateiktame priminime buvo nurodyta, kad gyventojų ramybės negalima trikdyti vakaro metu nuo 19 iki 22 valandos ir naktį nuo 22 iki 7 valandos.
Triukšmingiems remonto darbams Vilniuje buvo nustatyti konkretūs laiko intervalai:
- Darbo dienomis – nuo 7 iki 18 valandos.
- Poilsio ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 17 valandos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad remonto darbų laiko taisyklės skirtingose savivaldybėse gali skirtis.
Be to, triukšmas gali būti laikomas pažeidimu ne tik naktį, bet ir kitu paros metu, jeigu pažeidžiami nustatyti reikalavimai.
Anksčiau viešintame savivaldybės pranešime už ramybės trikdymą buvo minima 80–300 eurų bauda.
Prieš vertinant konkretų atvejį reikėtų pasitikrinti šiuo metu galiojančias nuostatas.
Net gėlių laistymas gali baigtis bauda
Daugelis daugiabučių gyventojų balkonus puošia gėlėmis ir kitais augalais.
Tačiau net ir toks įprastas užsiėmimas turi savo taisykles.
Laistant ar tręšiant augalus būtina užtikrinti, kad vanduo ir kiti skysčiai netekėtų ant žemiau esančių balkonų, langų ar namo sienų.
Jeigu vanduo nuolat teka kaimynams ant galvų, gadina jų daiktus ar pastato konstrukcijas, gali kilti konfliktas ir atsakomybės klausimas.
Savivaldybės anksčiau skelbtoje informacijoje buvo nurodyta, kad už netinkamą augalų priežiūrą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda iki 600 eurų.
Tai nereiškia, kad kiekvienas atsitiktinai išsiliejęs vandens lašas automatiškai užtrauks tokią baudą.
Tačiau gyventojai privalo pasirūpinti, kad jų augalai nekeltų nepatogumų aplinkiniams.
Kilimų dulkinti per balkoną taip pat negalima
Dar vienas įprotis, dėl kurio kyla kaimynų nesutarimų, – kilimų, patalynės ar drabužių purtymas pro balkono langus.
Taip dulkės ir nešvarumai gali patekti ant žemiau esančių kaimynų langų, balkonų ar daiktų.
Vilniaus savivaldybė yra priminusi, kad per balkonų ir lodžijų langus negalima dulkinti kilimų, grindų dangų, patalynės, drabužių ir kitų daiktų.
Tokie veiksmai gali pažeisti vietines švaros ir tvarkos taisykles.
Ką daryti, jeigu kaimynai nesilaiko taisyklių?
Susidūrus su triukšmu, dūmais ar kitais nepatogumais, pirmiausia dažnai verta ramiai pasikalbėti su kaimynais.
Kartais žmonės net nežino, kad jų veiksmai trukdo aplinkiniams.
Jeigu problema kartojasi ir susitarti nepavyksta, galima kreiptis į namo administratorių, bendriją ar atsakingas institucijas.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimų gali būti kreipiamasi į policiją arba savivaldybės viešosios tvarkos specialistus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.
Svarbu užfiksuoti faktines aplinkybes ir neskubėti daryti išvadų vien dėl asmeninių nesutarimų.
Ar tikrai kiekvienam gresia 1 000 eurų bauda?
Ne. Tūkstančio eurų bauda nėra visuotinė nuobauda už bet kokį daugiabučio taisyklių pažeidimą.
Ši suma minima kaip viena iš galimų sankcijų už tam tikrus su gyvūnų laikymu ir ramybės trikdymu susijusius pažeidimus.
Kitiems veiksmams gali būti taikomi visai kitokie įspėjimai ar baudų dydžiai.
Be to, straipsnyje aptariamas savivaldybės priminimas buvo paskelbtas dar 2023 metais, todėl jame nurodytų baudų negalima automatiškai laikyti visų 2026 metais galiojančių sankcijų sąrašu.
Svarbiausia žinoti, kad gyvenimas daugiabutyje suteikia ne tik teises, bet ir pareigą gerbti kaimynų ramybę, saugumą bei bendrą aplinką.
Kartais pakanka paprasto dėmesingumo – nelaistyti gėlių ant kaimynų balkono, nekurti kepsninės netinkamoje vietoje ar pasirūpinti triukšmaujančiu augintiniu – kad būtų išvengta ir konfliktų, ir galimų baudų.
