Kamilė Lukauskytė
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis siunčia vieną griežčiausių pastarojo meto perspėjimų Europai. Jo teigimu, Rusijos vykdomas hibridinis karas jau nėra vien propaganda, kibernetinės atakos ar bandymai paveikti visuomenės nuomonę – Maskvos veiksmai vis dažniau įgauna realaus smurto ir sabotažo formą.
Politikas įspėja, kad Europa turi nustoti vertinti tokius incidentus kaip pavienius atsitikimus. Anot jo, Rusija jau veikia Vakarų šalyse, o klausimas dabar – kaip į tai bus atsakyta.
„Jis jau yra viduje“
Sikorskio žinutė ypač išsiskiria savo tiesumu. Pasak ministro, Rusijos hibridinis karas jau vyksta Europos teritorijoje.
Jis atkreipia dėmesį į įvairius incidentus: sabotažą, padegimus, bandymus trikdyti infrastruktūrą, kibernetines atakas, informacines operacijas ir oro erdvės pažeidimus.
Tai, ministro vertinimu, nėra vien atsitiktinių įvykių virtinė. Tokie veiksmai gali būti naudojami siekiant išbandyti Europos valstybių pasirengimą, kelti visuomenėse nerimą ir mažinti paramą Ukrainai.
Hibridinis karas – ne vien internetas
Sikorskis pabrėžia, kad hibridinio karo sąvoka neturėtų būti suprantama pernelyg siaurai.
Jo teigimu, tai gali reikšti ne tik melagingą informaciją socialiniuose tinkluose. Į tokią veiklą įeina ir sabotažo grupės, padegimai, išpuoliai prieš infrastruktūrą, geležinkelių trikdymas, taip pat bepiločių orlaivių ar raketų įskridimai į valstybių oro erdvę.
Būtent dėl to Lenkija ragina sąjungininkus į Rusijos veiksmus žvelgti kaip į platesnės strategijos dalį.
Įtampa prie Lenkijos sienos dar labiau kaitina situaciją
Sikorskio perspėjimas nuskambėjo itin jautriu metu. Pastarosiomis dienomis Rusijos smūgiai Ukrainoje priartėjo prie NATO sienų.
Rugsėjo 13 dieną Rusijos dronas smogė Ukrainoje netoli sienos su Lenkija. Buvo apgadintas traukinys, o netoliese užpulta ir kita infrastruktūra. Įvykis sukėlė didelį nerimą Varšuvoje, nors pats smūgis buvo įvykdytas Ukrainos teritorijoje.
NATO vadovas Markas Rutte po šių išpuolių pareiškė, kad Aljansas stiprins paramą Ukrainai ir rytinio flango gynybą.
Lenkija jau ruošiasi blogiausiam scenarijui
Varšuva pastaruoju metu vis garsiau kalba apie būtinybę ruoštis ne tik tiesioginei karinei grėsmei, bet ir Rusijos veiksmams po „pilkojoje zonoje“ esančios agresijos ribomis.
Tai reiškia, kad NATO šalims tenka spręsti sudėtingą problemą: kaip reaguoti į veiksmus, kurie yra pakankamai pavojingi, kad negalėtų būti ignoruojami, tačiau kartu nesukelia tiesioginio karinio konflikto.
Sikorskis mano, kad būtent tokia situacija yra palanki Maskvai.
Rusijai nereikia iš karto pradėti plataus masto karo su NATO, jeigu ji gali pasiekti dalį savo tikslų sukeldama nepasitikėjimą, baimę ir politinius nesutarimus.
Pavojingiausia – priprasti
Lenkijos ministro perspėjime slypi dar viena svarbi mintis: didžiausias pavojus gali būti ne vienas konkretus išpuolis, o visuomenės pripratimas prie nuolatinių provokacijų.
Jeigu kiekvienas sabotažo atvejis, įtartinas gaisras, kibernetinė ataka ar oro erdvės incidentas bus vertinamas atskirai, gali būti sunku pamatyti bendrą vaizdą.
Tuo metu Rusija, pasak Sikorskio, gali palaipsniui tikrinti, kiek toli galima nueiti, kol Europa nuspręs atsakyti.
Europa turi parodyti, kad ribos egzistuoja
Sikorskio pozicija aiški: Rusijos veiksmų nereikėtų laukti tol, kol jie taps atviru kariniu puolimu.
Jo teigimu, Europa turi stiprinti atsparumą, saugoti kritinę infrastruktūrą ir aiškiai parodyti, kad hibridinės atakos taip pat turi pasekmes.
Ši diskusija Baltijos šalims ypač aktuali. Lietuva, Latvija ir Estija yra NATO rytiniame flange, todėl bet kokie bandymai tikrinti Aljanso reakciją regione gali turėti tiesioginių pasekmių visam regiono saugumui.
Sikorskio žinutė iš esmės tokia: pavojus nebūtinai prasideda nuo tankų sienos perėjimo. Kartais jis prasideda gerokai anksčiau – nuo bandymo patikrinti, kaip greitai Europa pastebės, kad prieš ją jau vyksta karas.
