Kamilė Lukauskytė
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė neslepia kritikos dėl to, kaip buvo sprendžiama ESO vadovo Renaldo Radvilos pasitraukimo istorija. Politikės teigimu, po rugpjūtį Lietuvą nusiaubusios audros visuomenė taip ir neišgirdo išsamaus atsakymo, kodėl elektros tiekimas buvo atkuriamas taip lėtai. O vieno vadovo išėjimas, jos vertinimu, savaime nėra problemos sprendimas.
„Galvų kapojimas“ veikia tik trumpam
Šimonytė „Žinių radijui“ sakė, kad po ankstesnių stichijų Lietuva jau turėjo pakankamai pamokų, tačiau šį kartą, jos manymu, nebuvo atlikta pakankamai išsami analizė.
Politikė priminė, kad ir jos vadovaujamos Vyriausybės kadencijos pabaigoje Lietuva buvo susidūrusi su didelės audros padariniais. Tuomet taip pat kilo problemų atkuriant elektros tiekimą, todėl, anot jos, buvo galima tikėtis, kad sukaupta patirtis leis geriau pasiruošti kitai nelaimei.
Tačiau rugpjūčio audra parodė, kad pažeidžiamų vietų vis dar liko.
„Galvų kapojimas kaip priemonė yra vizuali ir labai išraiškinga – veikia, bet labai trumpai“, – teigė Šimonytė. Jos nuomone, kur kas svarbiau, ar po vadovo pasitraukimo bus iš tikrųjų pakeisti procesai, infrastruktūra ir pasirengimas ekstremalioms situacijoms.
Radvila atsakomybę prisiėmė pats
ESO valdyba rugsėjo 10 dieną priėmė Renaldo Radvilos atsistatydinimo pareiškimą. Jo paskutinė darbo diena – rugsėjo 30-oji.
Nuo spalio 1 dienos laikinai bendrovei vadovaus ESO finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas. Tuo pat metu pradėta naujo nuolatinio vadovo atranka.
Pats Radvila pareiškė prisiimantis atsakomybę už tai, kaip bendrovė buvo pasiruošusi audrai. Jis pripažino, kad po rugpjūčio 22-osios stichijos daliai žmonių elektros teko laukti per ilgai.
„Kai kuriems teko laukti net ne elektros, bet aiškaus atsakymo į paprastą klausimą: kada bus vėl šviesa?“ – savo atsisveikinimo žinutėje rašė Radvila.
Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad vien jo pasitraukimas neužtikrins greitesnio elektros tinklo atstatymo. Reikalingi konkretūs pokyčiai: didesnis generatorių rezervas, spartesnis pažeidžiamiausių linijų kabeliavimas ir pavojingų medžių šalinimas.
Audros mastas buvo milžiniškas
Rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusi audra tapo rimtu išbandymu elektros tinklui.
Audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų. Dėl stichijos padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Todėl klausimas, kas konkrečiai buvo padaryta ne taip, tapo ne vien ESO, bet ir politinės atsakomybės klausimu.
Šimonytė pabrėžia, kad ESO vadovo atsakomybė už bendrovės veiklą yra suprantama. Tačiau, jos manymu, sprendimus dėl vadovo darbo pirmiausia turėjo priimti bendrovės valdyba, o ne politikai.
Ji kritikavo situaciją, kai politikai viešai iš anksto įvardija kaltuosius, o vėliau įmonės valdybai tenka priimti sprendimus dėl vadovo.
Nausėda taip pat perspėjo: vienos „galvos“ neužtenka
Panašiai situaciją įvertino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis pareiškė nemanantis, kad vien ESO vadovo pasikeitimas pakeis padėtį. Prezidento teigimu, turi keistis visos „Ignitis grupės“ požiūris į pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
Nausėda akcentavo, kad po 2024 metų audros taip pat buvo žadėta geriau pasiruošti ateities stichijoms, tačiau dabartinė situacija parodė, kad išvadų nepakako.
Prezidentas išskyrė labai konkrečius darbus: daugiau elektros kabelių po žeme, didesnį generatorių rezervą ir papildomus specialistų pajėgumus.
Jo žodžiais, blogiausias scenarijus būtų toks, kai „galva nuriedėjo“, o sistema toliau gyvena taip pat – iki kitos audros.
Tikrasis vertinimas laukia per kitą audrą
Būtent čia ir slypi pagrindinis klausimas.
Radvilos pasitraukimas yra aiškus politinis ir vadybinis signalas, tačiau Lietuvos gyventojams svarbiausia ne tai, kas užims jo kėdę. Daug svarbiau, ar kitą kartą nutrūkus elektros tiekimui sistema sugebės veikti greičiau.
Ar bus pakankamai generatorių? Ar pažeidžiamiausios linijos bus perkeltos po žeme? Ar bus pakankamai darbuotojų ir technikos? Ar gyventojai gaus tikslią informaciją, kada jų namuose vėl bus elektra?
Į šiuos klausimus atsakys ne politikų pareiškimai ir ne naujo vadovo pavardė.
Atsakymą Lietuva gaus tada, kai ateis kita didelė audra.
Ir būtent tada paaiškės, ar po šios krizės buvo išmoktos pamokos, ar buvo tiesiog surasta dar viena „galva“, ant kurios galima suversti visą problemą.
