Kamilė Lukauskytė
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė šiandien dirba Seime – ji yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė bei Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja. Tačiau viešojoje erdvėje dėmesį patraukė ne jos pareigos, o klausimas, kiek buvusi Vyriausybės vadovė dabar uždirba.
Diskusiją sukėlė politologės komentaras apie atlyginimų skirtumus Lietuvos politikoje. Jos vertinimu, situacija, kai aukščiausio lygio politikai ir didžiulę atsakomybę prisiimantys valstybės vadovai atlyginimu gali smarkiai atsilikti nuo dalies viešojo sektoriaus ar valstybės valdomų įmonių vadovų, nėra normali.
Šimonytės atvejis šioje diskusijoje tapo vienu ryškiausių pavyzdžių.
Premjerės postą iškeitė į Seimo narės vietą
I. Šimonytė Vyriausybei vadovavo nuo 2020 metų pabaigos. Pasibaigus jos vadovaujamos Vyriausybės darbui politikė liko Seime – 2024 metų rinkimuose ji dar kartą laimėjo Antakalnio vienmandatėje apygardoje.
Tai reiškia ir pasikeitusį atlyginimą.
Seimo narių darbo užmokestis priklauso nuo įstatymuose nustatyto pareiginės algos koeficiento bei bazinio dydžio. Papildomos pareigos parlamente taip pat gali turėti įtakos galutinei sumai.
Politologės kritikos esmė – ne tai, kad I. Šimonytė uždirbtų mažai, palyginti su vidutiniu šalies gyventoju. Klausimas keliamas dėl atlygio ir politinės atsakomybės santykio.
„Tai tikrai nėra normalu“
Politologės vertinimu, aukštas pareigas einančių politikų atlyginimų klausimas Lietuvoje pernelyg dažnai tampa populizmo objektu.
Visuomenei politikų algų didinimas paprastai nepatinka, todėl sprendimų priėmėjams politiškai patogiau šio klausimo neliesti. Tačiau ilgainiui gali susidaryti paradoksali situacija, kai itin didelę atsakomybę turintys valstybės politikai uždirba mažiau už gerokai siauresnę atsakomybę turinčius vadovus.
Apie šią problemą anksčiau kalbėjo ir pati I. Šimonytė. Dar būdama premjere ji yra kritikavusi pernelyg mažus aukščiausių politikų atlyginimus ir argumentavusi, kad valstybė, norėdama pritraukti kompetentingus žmones, negali ignoruoti jų darbo užmokesčio.
Politikų algos – jautri tema
Diskusija apie politikų atlyginimus visuomet turi dvi puses. Vieni mano, kad aukščiausi valstybės pareigūnai dėl atsakomybės ir priimamų sprendimų masto turi gauti konkurencingą atlygį.
Kiti primena, kad politikų atlyginimai finansuojami mokesčių mokėtojų lėšomis, todėl juos būtina vertinti bendrame šalies atlyginimų, pensijų ir gyvenimo lygio kontekste.
2026 metais minimali mėnesinė alga Lietuvoje siekia 1153 eurus neatskaičius mokesčių, todėl net ir eilinio Seimo nario atlyginimas išlieka kelis kartus didesnis.
Tačiau politologės iškelta problema yra platesnė – ar Lietuva gali tikėtis stipriausių profesionalų aukščiausiuose valstybės postuose, jeigu jų atsakomybė ir atlygis tarpusavyje nėra proporcingi?
Būtent todėl I. Šimonytės dabartinis atlygis tapo ne tik skaičių, bet ir kur kas platesnės diskusijos apie politikų darbo vertę dalimi.
