Kamilė Lukauskytė
Ar premjeras Mindaugas Sinkevičius iš tiesų kontroliuoja padėtį savo partijoje? Artėjant jo vadovaujamos Vyriausybės šimtadieniui, politinėje arenoje užvirė diskusija, kurios centre atsidūrė net buvusio prezidento Algirdo Brazausko vardas. Opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas išsakė abejonių dėl premjero lyderystės, o socialdemokratas Ruslanas Baranovas pateikė visiškai kitokį vertinimą.
Palyginimas su Brazausku sukėlė diskusiją
Žinių radijo laidoje politikai svarstė, ar Mindaugas Sinkevičius gali būti lyginamas su viena ryškiausių Lietuvos politinių figūrų – buvusiu prezidentu ir premjeru Algirdu Brazausku.
Liberalas Eugenijus Gentvilas tokį palyginimą vertino skeptiškai.
Jo nuomone, A. Brazauskas į premjero postą atėjo sukaupęs gerokai daugiau politinės patirties, įskaitant prezidento pareigas.
Tuo metu M. Sinkevičiaus politinis kelias buvo kitoks – jis vadovavo Jonavos rajono savivaldybei, trumpai dirbo ministru, o vėliau tapo Vyriausybės vadovu.
Gentvilo vertinimu, šių politikų patirties ir lyderystės tiesiogiai lyginti nederėtų.
Gentvilas įvardijo problemą, kurios iš pirmo žvilgsnio nematyti
Opozicijos atstovas pripažino, kad M. Sinkevičius turi lyderio savybių, tačiau teigė jų pasigendantis tam tikrose situacijose.
Didžiausią susirūpinimą jam kelia ne premjero vieši pasisakymai, o jo galimybės gauti informaciją ir kontroliuoti politinius procesus.
Pasak Gentvilo, socialdemokratų partijoje veikia skirtingos grupės ir interesai, todėl premjeras gali ne visada žinoti viską, kas vyksta.
Politikas svarstė, kad dalis informacijos M. Sinkevičių galėtų pasiekti pavėluotai arba pasirinktinai.
Svarbu tai, kad Gentvilas pateikė savo politinį vertinimą, o ne konkrečiais įrodymais patvirtintą informaciją apie sąmoningą premjero klaidinimą.
Vis dėlto jo išsakyta abejonė palietė esminį klausimą: ar Vyriausybės vadovas gali veiksmingai vadovauti, jeigu ne visada tiesiogiai dalyvauja Seimo kasdienybėje?
Priminė ir nepatogią premjero praeitį
Gentvilas priminė, kad M. Sinkevičiaus politinėje biografijoje buvo ir teisinių išbandymų.
Kalbėdamas apie premjero kelią į aukščiausią vykdomosios valdžios postą, jis užsiminė apie anksčiau nagrinėtą baudžiamąją bylą.
Tačiau vien faktas, kad politikas buvo teisiamas, savaime neapibūdina galutinės jo teisinės padėties. Todėl tokius epizodus būtina vertinti atsižvelgiant į teismų sprendimus, o ne vien politinių oponentų pasisakymus.
Gentvilas taip pat kritikavo dažną Vyriausybių kaitą ir teigė, kad opozicija neprivalo kiekvienam naujam kabinetui suteikti šimto dienų politinės ramybės.
Jo manymu, valdantieji turi būti pasirengę atsakyti į klausimus nuo pirmųjų darbo dienų.
Socialdemokratas atkirtį grindė vienu argumentu
Socialdemokratų atstovas Ruslanas Baranovas su tokiu premjero vertinimu nesutiko.
Jo teigimu, lyginant M. Sinkevičių su A. Brazausku, dažniausiai turimos omenyje ne politinės biografijos, o tam tikros vadovavimo savybės.
Baranovas išskyrė premjero ramybę, pragmatiškumą ir ūkišką požiūrį.
Pasak jo, būtent šios savybės padeda M. Sinkevičiui dirbti sudėtingu laikotarpiu.
Socialdemokratas taip pat pabrėžė, kad premjeras turi tvirtą užnugarį partijoje.
Jis gerai pažįsta socialdemokratų savivaldybių vadovus ir regionines partijos struktūras, todėl, Baranovo vertinimu, gali jaustis užtikrintai.
Taigi tai, ką Gentvilas įvardija kaip galimą informacijos ir kontrolės problemą, Baranovas mato kaip stabilų partinį užnugarį.
Užvirė ginčas dėl valstybės biudžeto
Politikų diskusija neapsiribojo asmeninėmis premjero savybėmis.
Svarstant 2027 metų valstybės biudžetą, išryškėjo skirtingas požiūris į Vyriausybės darbą.
Gentvilas kritikavo valdžios komunikaciją ir kėlė klausimą, ar visi valdančiosios daugumos atstovai pakankamai informuojami apie svarbius sprendimus.
Baranovas savo ruožtu priminė, kad naujoji Vyriausybė darbą pradėjo tada, kai biudžeto rengimo procesas jau buvo įsibėgėjęs.
Pasak jo, premjeras neturėjo nei daug laiko, nei plačių finansinių galimybių pradėti didelio masto reformas.
Socialdemokratas taip pat pabrėžė, kad didinant gynybos finansavimą būtina nepamiršti socialinių poreikių.
Jo vertinimu, visuomenės atsparumas priklauso ne vien nuo kariuomenės stiprinimo, bet ir nuo žmonių socialinio saugumo.
Vienas sprendimas, kurį Baranovas laiko lyderystės įrodymu
Kalbėdamas apie premjero ryžtą, Baranovas išskyrė valdančiosios koalicijos pertvarkymą.
Jo nuomone, M. Sinkevičiaus sprendimas keisti politinę partnerystę parodė, kad premjeras geba priimti sudėtingus sprendimus.
Socialdemokratas tvirtino, kad pasitraukus ankstesniems koalicijos partneriams sumažėjo politinės įtampos.
Tačiau Gentvilas atkreipė dėmesį, kad vien ramybės politikoje nepakanka.
Jo manymu, Vyriausybės vadovas turi ne tik palaikyti stabilumą, bet ir užtikrinti sklandų sprendimų priėmimą bei informacijos apsikeitimą.
Ar palyginimas su Brazausku premjerui padeda?
Diskusija atskleidė, kad tas pats palyginimas gali turėti dvi visiškai skirtingas reikšmes.
Socialdemokratams A. Brazausko vardas pirmiausia primena politinę patirtį, ramybę ir gebėjimą palaikyti ryšius su skirtingomis visuomenės grupėmis.
Opozicijos atstovams toks palyginimas kelia klausimą, ar dabartinis premjeras jau turi pakankamai patirties ir įtakos, kad galėtų būti laikomas panašaus masto politine figūra.
Tačiau svarbiausias klausimas lieka ne tai, į kurį buvusį lyderį panašus M. Sinkevičius, o tai, kaip jo Vyriausybei seksis priimti sprendimus ir įgyvendinti pažadus.
Kol kas vieningo atsakymo nėra – ir Žinių radijo laidoje išsakytos priešingos nuomonės tai aiškiai parodė.
