Kamilė Lukauskytė
Lietuva nori, kad Europos Sąjungoje būtų daugiau dėmesio skiriama rytinio flango šalių patiriamiems saugumo iššūkiams. Tai pirmadienį Vilniuje vykusiame susitikime su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas pabrėžė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Politikų pokalbyje daugiausia dėmesio skirta regiono saugumui, sienų apsaugai, hibridinėms grėsmėms, paramai Ukrainai ir būsimam ES finansavimui. Lietuva taip pat tikisi, kad jos interesai bus tinkamai įvertinti rengiant naująją 2028–2034 metų finansinę perspektyvą.
Lietuva nori didesnio Briuselio dėmesio
Pasak M. Sinkevičiaus, rytinio ES flango šalys su grėsmėmis susiduria kur kas anksčiau ir tiesiogiai, todėl jų patirtis turėtų atsispindėti bendruose Europos sprendimuose.
Premjeras teigė, kad pastaruoju metu vis daugiau valstybių pajunta tai, su kuo Lietuva ir kitos Baltijos regiono šalys susiduria jau ne vienerius metus.
„Rytinio flango valstybės tikrai būtų girdimos dėl iššūkių, su kuriais tenka susidurti“, – kalbėdamas apie būsimą ES finansinę perspektyvą akcentavo Vyriausybės vadovas.
Jo teigimu, Europoje vis aiškiau suvokiama, kad grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos nebėra vien regioninė problema. Hibridinės atakos ir įvairūs incidentai vis dažniau paliečia ir Vakarų Europos valstybes.
Dėmesio centre – siena su Baltarusija
Susitikime aptarta ir Lietuvos sienos apsauga. Lietuva teigia susidurianti su vadinamąja instrumentalizuota migracija iš Baltarusijos pusės.
M. Sinkevičius taip pat atkreipė dėmesį į migracijos situaciją regione, įskaitant antrinę migraciją iš Latvijos pusės. Todėl Lietuva toliau stiprina sienos apsaugą ir siekia, kad šios pastangos būtų vertinamos ne tik nacionaliniu, bet ir visos Europos mastu.
Vyriausybė pabrėžia, kad vien nacionalinių priemonių nepakanka. Lietuva siekia bendrų Europos investicijų į oro ir priešraketinę gynybą, kritinės infrastruktūros apsaugą, kibernetinį saugumą, sienų stebėjimą ir atsparumą hibridinėms grėsmėms.
Kallas Lietuvai pažadėjo paramą
K. Kallas savo ruožtu išreiškė paramą Lietuvos pastangoms stiprinti saugumą ir atsparumą.
ES diplomatijos vadovė pabrėžė, kad Europa turi būti pasiruošusi reaguoti į įvairias grėsmes ir išorės kišimąsi. Jos teigimu, Lietuva bei kitos regiono valstybės turi svarbios patirties, kuri gali padėti formuoti bendrą ES atsaką.
„Jūsų patirtis turi padėti formuoti bendrą ES atsaką“, – Vilniuje sakė K. Kallas.
Ji taip pat kalbėjo apie būtinybę stiprinti rytinio flango apsaugą, glaudžiau bendradarbiauti su NATO ir išlaikyti sankcijų spaudimą Rusijai.
Įspėja dėl naujų Rusijos veiksmų
K. Kallas teigė, kad Europa turi ruoštis galimiems naujiems Rusijos provokacijų atvejams. Jos teigimu, pastarieji įvykiai rodo, kad grėsmės gali pasireikšti ne tik Baltijos regione.
ES diplomatijos vadovė užsiminė ir apie neseniai Europoje kilusį incidentą Leipcige, pabrėždama, kad panašiems išpuoliams būtina būti pasirengus.
Tuo pat metu K. Kallas tą pačią dieną Vilniuje pareiškė, kad Europa šiuo metu nemato ženklų, jog Rusija būtų realiai susidomėjusi taika. Pasak jos, Maskva neparodė pasirengimo daryti nuolaidų ir toliau naudoja karinį spaudimą.
Lietuva žada išlaikyti aukštą gynybos finansavimą
Susitikime paliestas ir Lietuvos indėlis į Europos saugumą.
M. Sinkevičius patikino, kad Lietuva ir toliau ketina priklausyti valstybėms, gynybai skiriančioms ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau Vyriausybė pabrėžia, kad didesnis nacionalinis finansavimas nėra vienintelis sprendimas.
Vilnius siekia, kad Europos Sąjungos lėšos taip pat būtų nukreiptos į saugumo stiprinimą – nuo oro gynybos iki kritinės infrastruktūros ir sienų apsaugos.
Akiratyje – ir parama Ukrainai
M. Sinkevičiaus ir K. Kallas pokalbyje taip pat aptarta parama Ukrainai bei jos vieta būsimoje Europos saugumo sistemoje.
Lietuva laikosi pozicijos, kad Ukrainos atsparumas tiesiogiai susijęs su visos Europos saugumu. Premjeras pabrėžė, kad stipri Ukraina reiškia stipresnę ir saugesnę Europą.
Taip pat kalbėta apie Ukrainos ir Moldovos integraciją į ES. Lietuva savo pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu ketina daug dėmesio skirti Europos saugumui, atsparumui ir konkurencingumui.
K. Kallas Lietuvoje lankysis rugsėjo 7–8 dienomis. Antradienį jos laukia susitikimai su Seimo vadovybe ir parlamentarais, Lietuvos krašto apsaugos bei užsienio reikalų ministrais, taip pat Vilniaus universiteto rektoriumi.
