Kamilė Lukauskytė
Po pastarųjų incidentų prie Kauno mečetės musulmonų bendruomenė prašo dar daugiau dėmesio jų saugumui. Muftijus Aleksandras Beganskas teigia sulaukęs grasinimų ne tik mečetės atžvilgiu, bet ir savo šeimai. Tuo metu Ramybės parke jau įrengtos papildomos vaizdo stebėjimo kameros, o policija penktadieniais teritoriją stebi sustiprintai.
Teigia sulaukęs grasinimų
Pastarosiomis savaitėmis Kauno Ramybės parko ir šalia esančios mečetės prieigos tapo didesnio pareigūnų dėmesio objektu. Įtampą dar labiau padidino incidentas, kai prie mečetės susirinko baikeriai ir demonstravo kiaulės galvą.
Po šio įvykio musulmonų bendruomenė kreipėsi dėl papildomų saugumo priemonių. Tarp pageidavimų – teritoriją juosianti tvora, geresnis apšvietimas, vaizdo stebėjimas ir didesnis pareigūnų dėmesys.
Susitikęs su bendruomenės nariais muftijus A. Beganskas taip pat prabilo apie jam asmeniškai esą siunčiamus grasinimus.
„Sudeginsiu jūsų mečetę, susidorosiu su tavo šeima, su tavim“, – kaip vieną iš gautų grasinimų citavo muftijus.
Jis taip pat teigė sulaukęs įžeidžių pasisakymų apie musulmonų tikėjimą.
Svarbu, kad šie grasinimai viešai pateikti kaip paties muftijaus išsakytas pasakojimas apie gautus pranešimus. Viešai nėra pateikta detalių, leidžiančių nustatyti, kas konkrečiai juos siuntė.
Ramybės parke – daugiau kamerų
Tuo metu savivaldybė jau ėmėsi konkrečių saugumo priemonių.
Ramybės parke įrengta 12 naujų vaizdo stebėjimo kamerų. Jos stebi parką ir jo prieigas, taip pat teritoriją aplink mečetę.
Papildomos kameros įrengtos prie jau veikiančios stebėjimo sistemos. Savivaldybė anksčiau buvo informavusi, kad teritorijoje jau veikė 20 viešųjų erdvių stebėjimo kamerų.
Viešosios tvarkos specialistai pabrėžia, kad kameros skirtos ne konkrečiai musulmonų bendruomenei stebėti, o viešajai tvarkai užtikrinti.
Kamerų vaizdas, savivaldybės atstovų teigimu, nėra viešai transliuojamas, o duomenys turi būti saugomi laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
Pareigūnai teritoriją stebi sustiprintai
Daugiau dėmesio Ramybės parko prieigoms skiriama penktadieniais, kai į mečetę renkasi daugiausia tikinčiųjų.
Policija nurodo, kad pamaldų metu teritorijoje patruliuoja du ekipažai. Esant poreikiui, gali būti pasitelktos ir papildomos pajėgos.
Pareigūnai stebi viešąją erdvę, vertina situaciją ir renka informaciją, kuri galėtų būti svarbi planuojant viešosios tvarkos užtikrinimą.
Muftijus savo ruožtu teigia, kad vien kamerų nepakanka. Jo manymu, reikėtų aiškiai atskirti mečetės teritoriją ir užtikrinti, kad į ją nebūtų galima lengvai patekti iš aplinkinio parko.
Prašo aptverti mečetės teritoriją
Prašymas įrengti tvorą nėra naujas. Apie tokią būtinybę musulmonų bendruomenės atstovai kalbėjo dar po ankstesnių incidentų.
A. Beganskas teigia, kad tvora galėtų tapti viena iš priemonių, padedančių išvengti panašių situacijų ateityje.
Kartu išlieka ir praktinė problema – penktadieniais prie mečetės susirenka daug žmonių. Dalis maldininkų nebetelpa pastato viduje, o aplinkinėse gatvėse padaugėja automobilių.
Būtent dėl to anksčiau buvo kilę ir vietos gyventojų skundų. Jie atkreipė dėmesį į automobilių statymą, užstatomus pravažiavimus ir kitus nepatogumus.
Taigi šalia Kauno mečetės vienu metu sprendžiami keli klausimai – viešosios tvarkos, musulmonų bendruomenės saugumo, automobilių statymo ir įtampos tarp skirtingų grupių.
Kol kas pagrindinis pokytis jau matomas: teritorijoje daugiau kamerų, penktadieniais sustiprintas policijos patruliavimas, o musulmonų bendruomenė toliau prašo papildomų fizinio saugumo priemonių.
