Kamilė Lukauskytė
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale’as Lietuvoje neužsibuvo. Pirmadienį Vilniuje jis susitiko su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu, o jau antradienį atsidūrė Minske prie Aliaksandro Lukašenkos stalo. Šis maršrutas atrodo simboliškai – iš Lietuvos, kuri Baltarusijos režimui taiko itin griežtą politiką, tiesiai į susitikimą su vienu artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų.
Iš Vilniaus – į Minską
Coale’o vizitas Lietuvoje buvo susijęs su situacija Baltarusijoje ir JAV pastangomis tęsti dialogą su Minsko režimu. Vilniuje jis susitiko su Kęstučiu Budriu, o netrukus išvyko į Minską, kur jo laukė Lukašenka.
Tai nėra pirmas toks JAV pasiuntinio bandymas kalbėtis su Baltarusijos vadovybe. Ankstesni Coale’o vizitai jau davė apčiuopiamų rezultatų – buvo išlaisvinti šimtai politinių kalinių, o Vašingtonas dalį sankcijų Minskui sušvelnino.
Tačiau šįkart ant stalo yra kur kas daugiau nei vien kalinių klausimas.
Lukašenka jau laukė konkrečių pasiūlymų
Antradienį vykusiame susitikime Lukašenka viešai pareiškė, kad Baltarusija pasirengusi aptarti įvairius klausimus su Jungtinėmis Valstijomis, jeigu abi pusės laikysis pasiektų susitarimų.
Vienas aktualiausių klausimų – tolesnis politinių kalinių paleidimas.
JAV per ankstesnes derybas jau padėjo išlaisvinti šimtus Baltarusijoje kalintų žmonių. Reuters skelbia, kad žmogaus teisių organizacija „Viasna“ šiuo metu vis dar fiksuoja daugiau kaip 900 politinių kalinių.
Vašingtonas tikisi, kad naujos derybos leis pasiekti dar daugiau paleidimų.
Tačiau Lukašenkos režimas už tai nori ne vien padėkų.
Į žaidimą įtraukti ir pinigai
Susitikimo metu išryškėjo dar vienas svarbus klausimas – Baltarusijos lėšos, įšaldytos Jungtinėse Valstijose.
Lukašenka anksčiau skundėsi, kad maždaug 43–44 mln. JAV dolerių yra įstrigę „Citibank“. Pasak jo, šie pinigai buvo susiję su baltarusiškų kalio trąšų eksportu. Coale’as pareiškė, kad Vašingtonas sieks išspręsti šį klausimą ir padėti atblokuoti lėšas.
Tai gali tapti svarbia derybų dalimi, nes Minskas siekia ne tik kalinių paleidimo susitarimų, bet ir platesnio sankcijų režimo švelninimo.
Lietuvoje į šį dialogą žiūrima atsargiai
Būtent čia ir atsiranda Lietuvos interesas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas anksčiau yra sakęs, kad tiesioginės grėsmės Lietuvai dėl JAV dialogo su Minsku nemato. Tačiau jis pripažino, kad tokie kontaktai gali stiprinti Lukašenkos pasitikėjimą savimi.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis situaciją vertina gerokai griežčiau. Jo teigimu, sankcijų švelninimas ir prekybos su Baltarusija atkūrimas gali būti naudingas ne tik Minskui, bet ir Maskvai.
Tai ypač jautru Lietuvai, nes Baltarusija tebėra glaudžiai susijusi su Rusija. Nors Vašingtonas tikisi savo dialogu sumažinti Minsko priklausomybę nuo Maskvos, kol kas nėra ženklų, kad Lukašenka būtų pasirengęs atsitraukti nuo Kremliaus.
Didžiausias klausimas – ko nori Trumpas?
Trumpo administracijos politika Baltarusijos atžvilgiu akivaizdžiai skiriasi nuo ankstesnio Vakarų spaudimo modelio.
Vašingtonas dabar bando išnaudoti tai, ką galima pavadinti sandorių diplomatija: politinių kalinių paleidimas mainais į tam tikrą sankcijų švelninimą, ekonominius sprendimus ir didesnį dialogą.
Jau kovą po Coale’o derybų su Lukašenka buvo paleista 250 politinių kalinių. JAV skaičiavimu, per įvairius susitarimus išlaisvintų žmonių skaičius jau siekia šimtus.
Tačiau žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad represijos Baltarusijoje nesibaigė. Jungtinių Tautų ekspertai šią savaitę taip pat apkaltino Baltarusijos valdžią sistemingai naudojant teisingumo sistemą režimo kritikams persekioti.
Todėl Coale’o kelionė iš Vilniaus į Minską tapo daugiau nei įprastu diplomatiniu vizitu.
JAV bando atverti duris į Minską, o Lietuvai tenka spręsti, kaip šioje naujoje žaidimo schemoje apginti savo saugumo interesus. Kol kas aišku viena: Lukašenka vėl atsidūrė tarptautinių derybų centre – ir šįkart į Minską atvyksta ne tik diplomatai, bet ir labai konkretūs amerikiečių pasiūlymai.
