Vasarai oficialiai prasidėjus, dviračiai vėl užvaldo šalies gatves ir takus. Nors Lietuva dar ne Danija, du ratai jau seniai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo ritmo dalimi. Šios transporto priemonės genialumas slepiasi jos paprastume, tačiau ji iki šiol geba nustebinti. Simboliškai minint Pasaulinę dviračių dieną, trys netikėti faktai, kurie privers į dviratį pažvelgti kitu kampu.
Dviračio istorija prasidėjo dar 1817 metais, kai vokiečių baronas Karlas von Draisas pristatė savo išradimą – „bėgimo mašiną“ (vok. Laufmaschine). Tai buvo medinis rėmas su dviem ratais, neturėjęs nei pedalų, nei grandinės – važiuotojas paprasčiausiai spyrėsi kojomis nuo žemės.
Nuo šio primityvaus prototipo iki XIX a. pabaigos saugaus dviračio su grandinine pavara, dviratis evoliucionavo į tikrą revoliuciją. Jis suteikė laisvę judėti masėms, pakeitė miestų infrastruktūrą ir tapo viena populiariausių sporto bei laisvalaikio formų pasaulyje.
Greičiau nei „Ferrari“: pasaulio greičio rekordas su dviračiu
Kai galvojame apie greitį dviračiu, prieš akis iškyla stačiu kalnu skriejantis sportininkas. O kaip dėl 296,6 km/h greičio? Tai greitis, kuris lenkia daugelį greitkeliu lekiančių sportinių automobilių.
Šį sunkiai protu suvokiamą pasaulio rekordą 2018 metais JAV, Bonevilio druskos lygumose, pasiekė garsi dviratininkė Denise Mueller-Korenek. Žinoma, tam reikėjo ypatingų sąlygų: ji mynė specialiai sukonstruotą dviratį su milžiniška pavara. Dviratininkė važiavo tiesiai už lenktyninio automobilio sukurto specialaus oro skydo.
Šis skydas visiškai eliminavo vėjo pasipriešinimą, tačiau išlaikyti pusiausvyrą ir generuoti tokią galią minant pedalus tokiu greičiu reikalauja nežmoniškos drąsos ir fizinio pasirengimo.
Tobuliausias „variklis“ žemėje – žmogus ant dviračio
Automobilių gamintojai investuoja milijardus, kad pagerintų variklių naudingumo koeficientą, tačiau jie vis dar stipriai pralaimi paprastam dviračiui. Moksliniai tyrimai rodo, kad dviratis yra efektyviausia transporto priemonė planetoje pagal sunaudojamos energijos ir nuvažiuoto atstumo santykį. Žmogus, važiuojantis dviračiu, energetiškai yra efektyvesnis už bet kurį kitą gyvūną ar mašiną – įskaitant skrendantį paukštį ar modernų lėktuvą.
Tam pačiam atstumui įveikti dviratininkas sunaudoja maždaug tris kartus mažiau energijos nei eidamas pėsčiomis. Dviračio mechanizmas sugeba paversti net iki 99% žmogaus raumenų jėgos į judėjimą pirmyn. Palyginimui, vidaus degimo variklių efektyvumas tesiekia apie 20–30%. Ne veltui technologijų vizionierius Steve'as Jobsas kadaise pasakė garsiąją frazę: „Kompiuteris mūsų protui yra tai, kas dviratis mūsų kūnui“.
Dviračiui iš tikrųjų nereikia vairuotojo, kad jis važiuotų
Skamba kaip magija, tačiau dviratis turi įgimtą, stebėtinai stiprų savarankiško stabilumo mechanizmą. Jei paleistumėte dviratį riedėti nuo kalno be žmogaus, jis nenugrius iš karto, o kurį laiką sėkmingai važiuos pats koreguodamas savo trajektoriją.
Mokslininkai atskleidė, kad judėdamas maždaug 13 km/h ar didesniu greičiu, dviratis stabilizuoja save pats. Tai lemia itin sudėtinga dinamika.
Besisukantys ratai sukuria giroskopinį efektą, o priekinės šakės dizainas ir pasvirimo kampas sukuria vadinamąjį „savivairavimo“ efektą. Kai dviratis pradeda svirti į vieną pusę, priekinis ratas automatiškai pasisuka į tą pačią pusę, taip sugrąžindamas transporto priemonę į pusiausvyrą.
Dviratis iš esmės yra suprojektuotas taip, kad važiuotų tiesiai, o vairuotojas jam reikalingas tik tam, kad nurodytų kryptį ir įveiktų posūkius.
„Nesvarbu, ar renkatės ramų važiavimą į darbą, ar ruošiatės startui didžiausiame Baltijos šalių dviračių renginyje – kiekvienas pedalų mynimas prisideda prie asmeninės sveikatos ir tvaresnio rytojaus. Kaip dviračiui nereikia sudėtingų mechanizmų, kad jis judėtų pirmyn, taip mūsų bendruomenei nereikia priminti tradicijų: „Velomaratonas“ kasmet vyksta priešpaskutinį rugpjūčio sekmadienį. Dviratis yra genialus išradimas – jo paprastumas ir efektyvumas paaiškina, kodėl ši transporto priemonė visame pasaulyje išlieka tokia populiari“, – teigia „Velomaratono“ organizatoriai.
Šiemet „Velomaratonas“ visų dviratininkų laukia rugpjūčio 23 d. Sporto projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
