Kamilė Lukauskytė
Sekmadienį Nidoje įvykusi nelaimė sukrėtė Lietuvos visuomenę. Festivalio „Anna Mesha“ metu Baltijos jūroje nuskendo 31-erių metų sporto treneris Motiejus Lisauskas, plačiai žinomas sporto bendruomenėje. Nelaimės vietoje vyras buvo ištrauktas ir gaivinamas, tačiau medikams jo atgaivinti nepavyko.
Įvykio aplinkybės ir pirmosios reakcijos
Pranešimas apie nelaimę buvo gautas 13.48 val. Klaipėdos apskrities policijos atstovė patvirtino, kad vyras buvo ištrauktas iš vandens ir gaivinamas, tačiau pastangos buvo bevaisės. Ši tragiška netektis dar kartą atkreipė dėmesį į pavojus, kurie slypi Baltijos jūroje, net ir patyrusiems poilsiautojams.
Dažniausios nelaimių priežastys prie jūros
Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas dalijosi patirtimi, kad viena dažniausių nelaimių priežastis – pernelyg toli nuo kranto nuplaukiantys poilsiautojai. Gelbėtojai nuolat susiduria su situacijomis, kai žmonės nepastebi, kaip atsiduria pavojingame atstume nuo kranto, kartais net 300 metrų ar daugiau, viršydami leistiną 50 metrų ribą.
Vaikų saugumas vandenyje
Gelbėtojų vadovas ypač pabrėžė vaikų priežiūros svarbą prie vandens. Dažnai pasitaiko atvejų, kai mažamečiai lieka be suaugusiųjų priežiūros, o tėvai stovi ant kranto. Tokiu atstumu, kai vaikas jau paniręs iki kaklo už 30–40 metrų, pavojui kilus suaugusieji gali nespėti reaguoti, o didesnė banga gali įtraukti vaiką į gilumą.
Atgalinės srovės ir jų pavojus
Dar viena dažna nelaimių priežastis – atgalinės srovės. Net esant geltonai vėliavai, kuri įspėja apie pavojų maudytis, žmonės dažnai nepaiso šio įspėjimo ir brenda į vandenį. Srovė gali lėtai nunešti maudytojus tolyn nuo kranto, o grįžtant į krantą jie gali patekti į gilumą, pradėti panikuoti, kas dažnai baigiasi skendimu.
Kaip elgtis patekus į pavojingą situaciją
Gelbėtojų vadas pabrėžė, kad svarbiausia – išlaikyti ramybę ir vengti panikos. Patekus į srovę, nereikėtų priešintis – geriau atsipalaiduoti, išpūsti orą, sulaikyti kvėpavimą, panerti ir praplaukti srovės kryptimi. Srovė trunka trumpai, todėl vėliau galima saugiai išplaukti į krantą.
Kada ir kaip gelbėti kitus žmones
Gelbėjant kitą žmogų svarbu įvertinti savo galimybes. Gelbėti reikėtų tik patyrusiems plaukikams, kurie neabejoja, kad patys nepateks į pavojų. Dažniau rekomenduojama kviesti pagalbą ir gelbėti nuo kranto, naudojant gelbėjimo ratą, plūduriuojantį daiktą ar virvę. Šokti į vandenį be tinkamos patirties gali būti pavojinga ir gelbėtojui, ir skęstančiajam.
Saugumo taisyklės ir rekomendacijos poilsiautojams
Norint išvengti nelaimių, būtina laikytis paprastų taisyklių: neiti į vandenį persivalgius, apsvaigus nuo alkoholio ar blogai jaučiantis, nesimaudyti vienam, atkreipti dėmesį į paplūdimio vėliavas ir gelbėtojų nurodymus. Taip pat svarbu informuoti gelbėtojus apie savo sveikatos būklę. Karštomis dienomis rekomenduojama dėvėti galvos apdangalus, gerti pakankamai vandens ir vengti alkoholio. Be to, bendruose paplūdimiuose draudžiama vedžioti šunis, tačiau Šventojoje tam skirtas specialus paplūdimys gyvūnams.
