Kamilė Lukauskytė
Vis daugiau Lietuvos gyventojų savo finansus paskirsto ne tik šalies bankuose. Užsienio kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose sąskaitas turi jau apie 204 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, jų skaičius kasmet didėja maždaug 10–15 proc. Užsienyje lietuviai laiko ir milijardus eurų, todėl klausimas, kodėl gyventojai renkasi finansines paslaugas kitose šalyse, tampa vis aktualesnis.
Populiariausios šalys – ne viena
Užsienyje sąskaitas lietuviai dažniausiai turi Kipre, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Nyderlanduose.
Priežasčių tam yra įvairių. Vieni užsienio sąskaitas naudoja dėl darbo ar verslo, kiti ten turi nekilnojamojo turto, investicijų ar kitų finansinių interesų. Dar vienai daliai gyventojų sąskaita reikalinga dėl dažnų kelionių ar gyvenimo užsienyje.
Užsienyje studijuojantiems jaunuoliams taip pat gali būti patogiau naudotis vietos finansinėmis paslaugomis.
Tačiau egzistuoja ir kita priežastis – noras dalį santaupų laikyti ne Lietuvoje.
Po karo Ukrainoje susidomėjimas išaugo
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad didesnis susidomėjimas užsienio sąskaitomis buvo juntamas 2022 metais, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą.
Geopolitinis neapibrėžtumas paskatino dalį žmonių galvoti apie finansinio turto diversifikavimą. Turėdami dalį lėšų kitoje valstybėje, žmonės jautėsi ramiau ir manė galintys geriau valdyti įvairias rizikas.
Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad užsienio sąskaita nėra būtinybė kiekvienam žmogui. Jeigu gyventojas gyvena Lietuvoje, visas pajamas gauna eurais ir neturi jokių finansinių ar turto ryšių su kitomis valstybėmis, tokia sąskaita dažniau tampa pasirinkimu dėl diversifikacijos ar papildomo saugumo jausmo.
Užsienio sąskaita savaime nėra pažeidimas
Vien tai, kad Lietuvos gyventojas turi banko sąskaitą kitoje valstybėje, savaime nereiškia mokesčių pažeidimo.
Tačiau tam tikrais atvejais apie tokią sąskaitą būtina informuoti VMI. Fiziniams asmenims ši pareiga taikoma, kai toje pačioje užsienio kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje esančių sąskaitų bendra metinė apyvarta pasiekia arba viršija 15 tūkst. eurų.
VMI duomenimis, 2023–2025 metais buvo surašyti 23 administracinių nusižengimų protokolai dėl informacijos apie užsienyje esančias sąskaitas nepateikimo.
Už pavėluotą, neišsamią ar klaidingą informaciją gali būti skiriama nuo 600 iki 1 500 eurų bauda. Jeigu informacija apskritai nepateikiama, bauda gali siekti nuo 1 800 iki 3 600 eurų.
VMI mato ne tik sąskaitą
Užsienio sąskaitų turėtojams svarbu žinoti ir tai, kad mokesčių administratoriai tarp valstybių keičiasi informacija.
Pagal tarptautinius informacijos mainų mechanizmus VMI gauna duomenis apie užsienio finansinėse institucijose esančias sąskaitas, jų savininkus ir sąskaitų likučius. Todėl sąskaitos užsienyje naudojimas nereiškia, kad finansiniai duomenys lieka nežinomi Lietuvos institucijoms.
VMI taip pat fiksuoja atvejus, kai nedeklaruojamos užsienyje gautos darbo, individualios veiklos, investicinės pajamos, dividendai ar palūkanos.
Prieš perkeliant santaupas verta įvertinti rizikas
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad užsienio sąskaita turi ne tik privalumų. Prieš ją atidarant reikėtų išsiaiškinti, kas prižiūri pasirinktą finansų įstaigą, kokios taikomos klientų apsaugos taisyklės ir pagal kokios šalies indėlių draudimo sistemą būtų apsaugotos lėšos.
Europos Sąjungoje indėliai paprastai draudžiami iki 100 tūkst. eurų vienam indėlininkui vienoje kredito įstaigoje.
Taip pat svarbu įvertinti sąskaitos administravimo ir pavedimų kainas, valiutos kurso riziką, jeigu pinigai laikomi ne eurais, bei mokestines ir deklaravimo prievoles.
Lietuvos bankas pabrėžia, kad teisės aktai savaime nedraudžia Lietuvos gyventojams atsidaryti sąskaitų kitose Europos Sąjungos ar užsienio valstybėse. Tačiau konkrečios pareigos priklauso nuo sąskaitos, valstybės ir gyventojo situacijos.
Tad lietuvių pasirinkimas dalį savo pinigų laikyti užsienyje nebūtinai reiškia norą išvengti mokesčių. Priežasčių spektras gerokai platesnis – nuo darbo, verslo ir investicijų iki studijų, kelionių ar noro paskirstyti savo finansinį turtą tarp skirtingų valstybių.
