Kamilė Lukauskytė
Degalų kainoms tapus viena aktualiausių pastarųjų savaičių temų, valdantieji ruošiasi ieškoti sprendimų, kurie galėtų sumažinti finansinę naštą gyventojams. Ant stalo – keli skirtingi variantai: nuo dyzelino akcizo mažinimo iki tikslinių lengvatų žmonėms, kuriems automobilis būtinas norint nuvykti į darbą.
Vienas konkrečiausių pasiūlymų – dyzelino akcizą sumažinti tiek, kad litro kaina galėtų būti maždaug 10 centų mažesnė.
Tačiau tai dar nereiškia, kad vairuotojai netrukus degalinėse išvys mažesnius skaičius.
Galutinio politinio sprendimo nėra, o pačioje valdančiojoje koalicijoje nuomonės išsiskiria – vieni ragina veikti kuo greičiau, kiti pirmiausia siūlo suskaičiuoti, kiek tokia pagalba kainuotų valstybės biudžetui.
Siūlo dyzeliną piginti 10 centų
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius siūlo mažinti dyzelino akcizą 10 centų už litrą.
Anksčiau jis yra siūlęs mechanizmą, pagal kurį akcizo mažinimas galėtų būti aktyvuojamas tuomet, kai dyzelino kaina bent penkias dienas laikytųsi aukščiau nustatytos kritinės ribos – 2,25 euro už litrą.
Politikas pripažįsta, kad toks sprendimas būtų greitas, tačiau kartu brangus valstybei, nes sumažintų biudžeto pajamas.
Todėl svarstomas ir kitas kelias – užuot vienodai mažinus kainą visiems vairuotojams, daugiau pagalbos nukreipti tiems žmonėms, kuriems degalai sudaro reikšmingą mėnesio išlaidų dalį.
Kalba apie maždaug 100 eurų per mėnesį
V. Sinkevičius atkreipia dėmesį į regionuose gyvenančius žmones.
Jo teigimu, kai kuriose šeimose išlaidos degalams gali siekti apie 100 eurų per mėnesį, o mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams tai yra reikšminga šeimos biudžeto dalis.
Didmiesčio gyventojas kai kuriais atvejais gali rinktis autobusą, troleibusą, traukinį ar kitą alternatyvą. Regionuose situacija neretai kitokia – automobilio gali reikėti vien tam, kad žmogus pasiektų darbovietę.
Todėl demokratai argumentuoja, kad priemonės pirmiausia turėtų būti orientuojamos į pažeidžiamiausias grupes, o ne vienodai dalijamos visiems.
Jei iki darbo – daugiau nei 20 kilometrų
Vienas iš svarstomų variantų paliestų žmones, kurie į darbą kasdien važiuoja didesnį atstumą.
Siūloma svarstyti galimybę, kad darbdavio darbuotojui apmokama arba kompensuojama kelionė į darbą būtų laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis, kai atstumas iki darbo vietos viršija 20 kilometrų.
Tai būtų visiškai kitoks pagalbos modelis nei visuotinis akcizo sumažinimas.
Pirmuoju atveju mažesnę kainą degalinėje pajustų visi dyzelino pirkėjai. Antruoju finansinė pagalba būtų nukreipta konkrečiai tiems žmonėms, kuriems ilgos kelionės į darbą yra neišvengiamos.
Kol kas tai taip pat tik pasiūlymas.
Visiems dalyti lengvatų nenori
V. Sinkevičius argumentuoja, kad gyventojai negali per vieną naktį pakeisti automobilio elektromobiliu ar atsisakyti nuosavo transporto.
Jo teigimu, dėl to Vyriausybė turėtų reaguoti į staigiai išaugusias išlaidas.
Tačiau kalbėdamas apie verslą politikas laikosi kiek kitokios pozicijos. Jis teigia, kad, pavyzdžiui, tarptautinių pervežimų įmonės turi daugiau galimybių prisitaikyti – degalų gali įsipilti kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, o išaugusias sąnaudas tam tikrais atvejais įtraukti į paslaugų kainas.
Su tokiu požiūriu sutinka ne visi koalicijos partneriai.
Siūlo nepamiršti ūkininkų ir verslo
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušrinė Norkienė ragina galvojant apie kompensacijas neapsiriboti vien gyventojais.
Jos teigimu, didesnes degalų kainas jaučia ir verslas bei ūkininkai.
A. Norkienė neatmeta nei laikino akcizo sumažinimo, nei atskiro kompensavimo mechanizmo. Tačiau konkretus bendras koalicijos modelis kol kas nesuderintas.
Taigi net tarp valdančiųjų nėra vienos nuomonės, kam pirmiausia turėtų būti skiriama pagalba ir kokia forma ji turėtų pasiekti žmones bei įmones.
Biudžeto komiteto vadovas ragina neskubėti žadėti
Dar atsargesnės pozicijos laikosi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Jis ragina prieš skelbiant naujas lengvatas pirmiausia įvertinti valstybės finansines galimybes.
A. Sysas perspėja, kad išlaidų srityje valstybės finansai jau patiria spaudimą, todėl, jo nuomone, pirmiausia reikia pamatyti visus skaičius ir tik tuomet žadėti konkrečias priemones rinkėjams.
Tai ypač aktualu svarstant akcizo mažinimą, nes kiekvienas sumažintas centas reiškia ir mažesnes valstybės biudžeto pajamas.
Pavasarį akcizas jau buvo sumažintas
Tai nebūtų pirmas kartas, kai valdžia mėgina į degalų kainų šuolį reaguoti akcizu.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra nurodęs, kad 2026 metų pavasarį dyzelino akcizas dviem mėnesiams buvo sumažintas 6 centais.
Jis taip pat yra sakęs, kad Vyriausybė galėtų vėl svarstyti lengvatą, jeigu naftos kaina ilgesnį laiką laikytųsi aukščiau 100 JAV dolerių už barelį.
Finansų ministras Taurimas Valys anksčiau laikėsi pozicijos, kad nereikėtų imtis priemonių, kol tokia naftos kaina neišsilaiko bent penkias dienas.
Sprendimų laukiama trečiadienį
Dabar svarbiausia data vairuotojams – trečiadienis.
Būtent tuomet planuojamas valdančiosios koalicijos tarybos posėdis, kuriame partneriai ketina tartis, kaip reaguoti į išaugusias degalų kainas.
Svarstymuose bus kalbama ne tik apie akcizą.
Tarp viešai aptariamų variantų yra tikslinė pagalba regionų gyventojams, kelionių į darbą kompensavimas, viešojo transporto lengvatos ir mechanizmas, kuris leistų valstybei greičiau reaguoti degalų kainoms peržengus iš anksto nustatytą ribą.
Todėl šiuo metu vairuotojams svarbiausia nesupainioti pasiūlymų su jau priimtais sprendimais.
10 centų mažesnė dyzelino litro kaina yra siūlomas variantas, o ne jau patvirtinta lengvata. Trečiadienio diskusijos turėtų parodyti, ar valdantieji pasirinks visuotinį kainos mažinimą, tikslinę pagalbą daliai gyventojų, kitą priemonę – ar kol kas apskritai nesiims naujų lengvatų.
