Kamilė Lukauskytė
Raimondo Kuodžio pasisakymas apie Lietuvos pensininkų santaupas sukėlė naują diskusijos bangą. Ekonomistas nuosavą būstą ir sukauptas „Sodros“ pensines teises įvardijo kaip dalį žmogaus turto. Tačiau į tai sureagavę žmonės kelia labai paprastą klausimą: ką daryti senjorui, kuris turi butą, bet pinigų vaistams ar gydymui vos užtenka?
„Santaupos“ – ne visiems reiškia tą patį
Diskusija prasidėjo po istorijos apie beveik keturis dešimtmečius mokytoja dirbusią senjorę. Moteris pasakojo neturinti santaupų, todėl prireikus dantų protezavimo jai teko prašyti finansinės pagalbos.
Į šią istoriją sureagavęs Seimo narys ir ekonomistas Raimondas Kuodis pareiškė, kad beveik visi žmonės senatvėje turi santaupų. Į šią kategoriją jis įtraukė ne tik pinigus banko sąskaitoje, bet ir pensines teises „Sodroje“ bei išmokėtą būstą.
Ekonomistas aiškino, kad gyvenimas nuosavame būste suteikia žmogui ekonominę naudą, nes jam nereikia mokėti nuomos. Ekonomikoje tai vadinama implicitine renta.
Tačiau būtent čia ir prasidėjo ginčas.
„Vaistinėje kvadratiniais metrais neatsiskaitysi“
Į Kuodžio argumentus sureagavęs Sigitas Leonavičius teigė, kad pats yra netoli pensinio amžiaus, todėl į šią temą žiūri ne vien teoriškai.
Jo argumentas paprastas: būstas yra turtas, bet žmogus negali jo panaudoti kaip pinigų vien todėl, kad jam prireikė vaistų, dantų protezų ar kitų būtinų prekių.
Būtent iš čia kilo ir aštri diskusijos frazė – „vaistinėje kvadratiniais metrais neatsiskaitysi“.
Leonavičius sutinka, kad nuosavas būstas suteikia finansinę naudą, nes žmogui nereikia mokėti nuomos. Tačiau, jo vertinimu, nederėtų šios naudos automatiškai prilyginti santaupoms, kuriomis pensininkas gali laisvai disponuoti.
Vidutinė pensija – apie 747 eurus
Diskusija tampa dar jautresnė pažvelgus į realias pajamas.
TV3 nurodo, kad vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia apie 747 eurus per mėnesį. Tuo metu Kuodžio ir jo sutuoktinės deklaruoto turto bei piniginių lėšų vertė pernai siekė apie 834 tūkst. eurų.
Šis palyginimas pats savaime neįrodo nieko apie Kuodžio argumentų teisingumą, tačiau padeda suprasti, kodėl diskusijoje atsiranda skirtingos perspektyvos.
Vienas žmogus gali žvelgti į finansinę padėtį per bendro turto prizmę, o kitas – per tai, kiek pinigų kiekvieną mėnesį realiai lieka maistui, vaistams, komunalinėms paslaugoms ir kitoms išlaidoms.
Būstas gali būti vertingas, bet jo neparduosi dėl kiekvienos sąskaitos
Ekonomine prasme Kuodžio argumentas turi pagrindą: nuosavas būstas turi rinkos vertę, o gyvenimas jame leidžia išvengti nuomos išlaidų.
Tačiau praktikoje egzistuoja vadinamasis likvidumo klausimas.
Jeigu žmogus turi 100 tūkst. eurų vertės butą, tai nereiškia, kad jis turi 100 tūkst. eurų laisvų pinigų. Norint šį turtą paversti pinigais, reikėtų jį parduoti, įkeisti ar kitu būdu panaudoti finansavimui.
Pensininkui, kuris visą gyvenimą gyveno vieninteliame savo būste, toks sprendimas gali būti visiškai kitoks nei žmogui, turinčiam kelis nekilnojamojo turto objektus ar dideles pinigines santaupas.
Todėl turto vertė ir kasdieniam vartojimui prieinami pinigai nėra tas pats dalykas.
Diskusijoje – ir kita pusė
Kuodžio mintims pritariančių taip pat netrūksta.
Dalis žmonių pabrėžia, kad Lietuvos gyventojų sukauptas nekilnojamasis turtas yra realus jų gyvenimo rezultatas. Nuosavas būstas mažina pragyvenimo išlaidas, o tai ypač svarbu pensijoje.
Kiti atkreipia dėmesį į istorinį Lietuvos kontekstą – dalis vyresnių žmonių turi paveldėto ar po nepriklausomybės atkūrimo susigrąžinto nekilnojamojo turto. Tačiau tokio turto vertė ir galimybė juo pasinaudoti labai skiriasi priklausomai nuo žmogaus situacijos.
Tikrasis klausimas – kaip matuoti skurdą?
Ši diskusija galiausiai peržengė vieno ekonomisto pasisakymo ribas.
Ji palietė daug platesnį klausimą: ar žmogaus gerovę reikėtų vertinti pagal gaunamas pajamas, ar pagal visą jo turimą turtą?
Ekonominiuose skaičiavimuose galima įtraukti būsto vertę, sutaupytą nuomą ir būsimas pensines teises. Tačiau kasdieniame gyvenime žmogui svarbu ir tai, kiek pinigų jis turi šiandien.
Būtent todėl du žmonės, turintys tokios pačios vertės būstą, gali gyventi visiškai skirtingai – vienas gali turėti santaupų ir papildomų pajamų, o kitas gali skaičiuoti kiekvieną eurą iki kitos pensijos.
Ir čia slypi visa šios diskusijos esmė: turtingas turtu nebūtinai reiškia turtingas piniginėje.
