Irenos Starošaitės ir Žilvino Žvagulio sūnaus Vakario žmona Gabrielė Žvagulė pasidalino itin atviru ir nuoširdžiu pasakojimu apie pirmuosius mėnesius tapus mama.
Įrašu ji sutiko pasidalinti ir su portalo tv3.lt skaitytojais.
Gabrielė Žvagulė prakalbo atvirai
„Antras mėnuo esant mama. Kokios mintys dabar?
Norėčiau pasakyti, kad antras mėnuo buvo lengvesnis, bet tikslesnis atsakymas būtų toks, kad nepalengvėjo, tik po truputį išmoksti su viskuo susitvarkyti. Susitvarkyti su verksmu, kuris, atrodo, niekada nesibaigs, su maitinimo iššūkiais, su miego trūkumu, su savo emocijomis, iš esmės, su viskuo kas vyksta.
Atrodo su kiekviena diena vis labiau pažįsti savo vaiką, supranti dėl ko verkia ir žinai kaip padėti, bet vieną dieną viskas apsiverčia ir pažindiniesi iš naujo, nes tai, kas veikė vakar, pasirodo, šiandien nebeveikia visiškai. Ir tai tik parodo kiek daug sugebi, nes kai manai, kad nieko nebežinai, nieko nebemoki, vis tiek atrandi sprendimą, nors ir kartais iki to sprendimo pereini visus įmanomus emocijų kalnelius.
Tuo metu galvoji, kad galbūt darai kažką ne taip, o iš tikrųjų darai viską, ką gali geriausiai ir teisingo vieno būdo tiesiog NĖRA.
Tokio amžiaus kūdikiui neturėti ritmo ir rutinos yra NORMALU. Nieko nereikia spausti ir tikėtis per daug, tik kartais sunku tai suprasti ir neleisti gražių momentų užtemdyti blogoms, savęs, kaip mamos nuvertinimo mintims.
Nors visą tai supranti, bet kartais, deja, tos mintys paima viršų ir svarbu turėti šalia kažką, kas primintų, kad viskas yra gerai ir jausti tai, ką jauti, taip pat yra gerai. Nors kartais ir patikėti kitu yra sunku, o pasakymas, kad viskas bus gerai dažniausiai nepadeda, bet iš tikrųjų viskas bus gerai, net jei kartais taip neatrodo, bet žinai, kad bus.
Dabar dėlioju šias mintis šokinėdama ant kamuolio ir laikydama beveik miegantį Herkų ant rankų, žinodama, kad maždaug už pusvalandžio reikėtų nusitraukti pieno, bet nežinai ar pavyks, nes galbūt tuo metu verks taip, kad vienintelis būdas jį nuraminti – laikyti ant rankų, o vienu metu daryti abu dalykus yra kur kas sudėtingiau, bet, tiesiog imi ir padarai, nes privalai.
Ir staiga viskas, kas atrodo neįmanoma, tampa įmanoma. Būtent taip ir galėčiau apibūdinti motinystę. O mamos, turinčios daugiau nei vieną vaiką man dabar iš viso atrodo kosminės. KAIP?
Nors kartais linksta kojos ir nusvyra rankos, bet tiesiog atsistoji ir neleidi sau pamiršti kokį svarbų darbą atlieki, ir taip, drąsiai vadinu tai darbu.
Vieni sakys, kad tai pareiga, su kuo iš vienos pusės sutinku, turint vaiką, juo rūpintis yra pareiga, bet ir pats prasmingiausias darbas. Net po to, kai paskutinius kelis metus dirbau tikrai prasmingą darbą ir nežinojau kur atrasčiau daugiau prasmės, atradau ją čia.
Net jei kartais jaučiuosi kitaip, nereiškia, kad prasmė dingo, tik trumpam pasislėpė ir laukia dar vienos šypsenos, kuri primins apie prasmę.
Pagal tai, ką jau parašiau, galėtų atrodyti, kad sunkumų daugiau, nei gražių momentų. Bet jų, ypač, lyginant pirmąjį mėnesį su antru, yra be proto daug, nes pagaliau gali matyti šypseną, kuri jau nėra nevalinga ir su kiekviena diena ta šypsena vis platėja ir jų vis daugėja.
Apie įdomias, iki ašarų prajuokinančias veido išraiškas galiu net nepasakoti, nes jų nupasakoti tiesiog nepavyks.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
