Kalendorinė vasara oficialiai atidaryta, o paplūdimiai ir jūros pakrantės jau pilnėja poilsiautojų. Kol vieni vos pabraido, kiti jau traukia irklentes, baidares ir skuba mėgautis šiltėjančiais orais, maudosi net jūroje. Tačiau specialistai primena, kad kartu su maudynių sezonu kasmet grįžta ir skaudžios nelaimės – per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nuskendo daugiau kaip pusė tūkstančio žmonių, iš jų 20 – vaikai.
Vasarą lietuvių tyko mirtinas pavojus – įspėja, kaip elgtis: 1 klaida beveik visada tampa nuosprendžiu (nuotr. stop kadras)
Vandens pramogoms neatbaido ir 11–16 laipsnių vanduo
Jau oficialiai prasidėjus vasarai žmonės pamažu traukia prie vandens telkinių. Vilniaus Žaliuosiuose ežeruose vandens temperatūra siekia 16 laipsnių, tad žmonės labiau linkę tik pabraidyti:
„Žiemą maudomės, vasarą maudomės, bet nusprendėm antrą dieną vasaros pasižiūrėti, kas vyksta pliaže. Dar gana vėsokas vanduo.“
„Ilgai laukėm tokio oro ir netoli gyvenam prie Žaliųjų ežerų, ir visada naudojamės proga ateiti.“
„– Tai gal įbridot? – Ne, ne, dar nepasiruošusi morališkai, šalta.“
O štai kai kurie gyventojai vasarą atidaro ir aktyviai – išsitraukę irklentes bei baidares plaukioja po ežerą:
„Pirmyn, atgal nuplauksiu. Sezono pradžia. Su sportine baidare bijau pairkluot, todėl, kad apsiversiu. Oficialiai mano kalendorinė diena atostogų. Tai vat. Esu laimingas žmogus“, – sakė vilnietis Aleksejus.
Iš sostinės keliamės į Lietuvos vasaros kurortą – Palangą. Jūroje vandens temperatūra – 11 laipsnių. Tačiau draugių kompanijai iš Lentvario tokia temperatūra netrukdo mėgautis vandens malonumais.
„Pabraidžiojom, pabraidžiojom, bet šaltoka. – Ar saugotės, kad nenuskęstumėt? – Tai, kad mes taip toli neinam. Arti“, – pasakojo senjorė Vlada.
„Gavom tokį kuponą dviem tūkstančiams, tai čia mum labai nusisekė, čia visas mūsų būrys!“ – džiūgavo senjorė Antanina.
O štai prie jūros atvažiavo ir šeštokės iš Kauno kartu su savo mokytoja.
„Turim kepuraites, akinius, kadangi jaunimas kepuraičių nelabai mėgsta, mes tiesiog skiriam valandą laiko prie jūros, kad nepersikaitintume, truputį pamirkome kojas“, – pasakojo mokytoja Jolanta.
Per 5 metus – daugiau nei 500 skenduolių
Tačiau ten, kur vieni mėgaujasi vasaros malonumais, kitiems vanduo tampa mirtinais spąstais. Ugniagesių gelbėtojų statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus iš vandens telkinių ištraukta daugiau kaip pusė tūkstančio skenduolių. Iš jų 20 – vaikai. O štai kasmet vidutiniškai nuskęsta apie 110 žmonių, iš jų keturi – vaikai.
„Net du kartus dažniau skęsta kaimo vietovėse nei miestuose. Vidutiniškai kaimo vietovėse nuskęsta apie 74 asmenis, o miestuose apie 34“, – teigė Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas.
„Aš esu skendus tris kartus gyvenime. Kilo panika ir pradėjau burbuliuoti, tai gera draugė šalia, gerai plaukianti, išstūmė, išgelbėjo.“
Pernai net 71 procentas skenduolių buvo vyrai, vidutinis amžius – 52-eji. Daugiausia nuskendusių – Vilniaus ir Kauno apskrityse.
„Savo jėgų pervertinimas, rizikingas elgesys, alkoholio vartojimas, taip pat nesaugus šokinėjimas į vandenį nežinomose vietose ir vaikų nepriežiūra“, – pagrindines skendimo priežastis vardijo Civilinės saugos valdybos viršininkas E. Tamašauskas.
„Jūros dugnas nėra labai lygus, turi labai daug duobių, kurias išplauna bangos, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į bangavimą jūros“, – sakė ugniagesys gelbėtojas Renaldas Bernotas.
Specialistai pabrėžia, kad pastebėjus skęstantį žmogų svarbiausia nepanikuoti. Pirmiausia reikia įvertinti aplinką, vandens telkinio sąlygas ir kuo greičiau kviesti pagalbą.
„Reikėtų imti gelbėjimo ratą, bandyti paduoti kažkaip nukentėjusiam. Jokiu būdu, net ir jeigu galvojat, kad gerai plaukiat, nebandyti gelbėti žmogaus, nes skęstantis žmogus bet kokia kaina bandys išsilaikyti paviršiuje, stengtis lipti ant galvos“, – teigė ugniagesys gelbėtojas R. Bernotas.
Naujausiais duomenimis, iki gegužės pabaigos Lietuvoje jau nuskendo 32 žmonės. Todėl gelbėtojai ragina prie vandens neprarasti budrumo ir nepamiršti, kad nelaimė gali ištikti per kelias akimirkas.
