Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ pernai augo 9,3 proc., arba 116 eurų iki 1 365 eurų, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Tuo metu atlyginimas iki mokesčių per metus augo 10,2 proc., arba 204 eurais iki 2 218 eurų. Realusis darbo užmokestis per 2024-uosius didėjo 8,5 proc.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ketvirtadienį sakė, kad augantys atlyginimai lėmė ir pernai rekordiškai išaugusį užimtumą.
„Tai teigiamas veiksnys, kuris padeda didinti ir užimtumą“, – agentūros spaudos konferencijoje sakė N. Mačiulis.
Didžiausią algą iki mokesčių pernai gavo informacijos ir ryšių technologijų (apie 3 981 eurą) bei finansinės ir draudimo (apie 3 574 eurus) įmonių darbuotojai.
„Dažniausiai aukštos pridėtinės vertės sektoriaus įmonės yra tos, kuriose mokami didesni atlyginimai“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Pasak statistikų, atlyginimų augimą labiausiai lėmė nuo 2024 metų sausio padidinta minimali alga (MMA), kilę biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka.
MMA 2024 metais augo 10 proc. iki 924 eurų iki mokesčių bei buvo didžiausia Baltijos šalyse: Estijoje ji siekė 820 eurų, o Latvijoje – 700 eurų.
Atlyginimas iki mokesčių labiau augo viešajame sektoriuje – 12,8 proc. iki 2 386 eurų, tuo metu privačiame – 9 proc. iki 2 151 euro.
Tuo metu mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo, nekilnojamojo turto bei kitų aptarnavimo įmonių darbuotojai – atitinkamai po maždaug 1 475, 1 717 ir 1 767 eurus.
2024 metų spalį atlyginimų „į rankas“ mediana Lietuvoje siekė 1 147 eurus ir buvo 140 eurų didesnė nei prieš metus.
Ketvirtadalis žmonių pernai spalį uždirbo mažiau nei 884 eurus atskaičius mokesčius, dar 25 proc. gavo nuo 884 iki 1147 eurų. Dar po ketvirtadalį gyventojų uždirbo 1 147–1 580 ir daugiau nei 1 580 eurų.
Daugiau nei 6 tūkst. eurų gavo apie 28 tūkst. darbuotojų – 8 tūkst. daugiau nei prieš metus.
Lietuvoje pernai buvo rekordinis užimtumas –1,5 mln. darbuotojų
Pernai Lietuvoje dirbo 1,5 mln. žmonių – tai rekordinis užimtumas, ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto teigimu, toks užimtumo lygis yra rekordinis per pastaruosius 24 metus.
„Tai yra rekordinis užimtumo lygis šiame amžiuje, panašus lygis buvo tik 2007 metais, bet ir tą mes jau prieš tai pasiektą rekordą pasiekėme. Tai yra vėlgi išskirtinumas žinant tai, kad Lietuvoje per tą laikotarpį gyventojų skaičius sumažėjo ne vienu šimtu tūkstančių“, – ketvirtadienį agentūros praėjusių metų pagrindinių ekonominių ir socialinių rodiklių apžvalgoje sakė N. Mačiulis.
Statistikų teigimu, užimtų gyventojų skaičius per 2024-uosius padidėjo 22,6 tūkst., arba 1,6 proc.
Pasak „Swedbank“ analitiko, tokį aukštą užimtumą lėmė darbingo amžiaus žmonių migracija, taip pat išaugęs gyventojų įsitraukimas į darbo rinką: „Turime daug mažesnę dalį žmonių, kurie neaktyvūs. Taip pat sparčiai didėja vyresnio amžiaus asmenų aktyvumas darbo rinkoje.“
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje dirba daugiau nei kas penktas pensinio amžiaus žmogus.
„Senjorų perkamoji galia šiuo metu yra didesnė nei buvo prieš dešimtmetį, bet jų dalyvavimas ar bent dalinis išlikimas darbo rinkoje yra išaugęs labai reikšmingai ir viršija, beje, Europos Sąjungos vidurkį“, – teigė ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, darbo jėga Lietuvoje auga ir dėl migracijos.
Nedarbo lygis galėtų būti mažesnis
Pasak N. Mačiulis, nors užimtumas ir didėjo, dalis darbo ieškančių asmenų jo rasti nesugeba, o kai kurie jį ir praranda.
„Vienu metu sparčiai augant darbo jėgos skaičiui gali didėti ir užimtumas, ir nedarbo lygis. Tą ir matome dabar Lietuvoje“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, dabartinis nedarbo lygis galėtų būti žemesnis, istoriškai jis buvo nukritęs ir žemiau 5 proc.
„Tai rodo, kad ne visiškai gerai funkcionuoja darbo rinka, nors ir yra daugiau laisvų darbo vietų, (…) bet turbūt yra struktūrinio nedarbo problema“, – teigė N. Mačiulis.
Statistikų teigimu, 2024-ųjų pabaigoje Lietuvoje buvo 112 tūkst. bedarbių ir 0,9 mln. ekonomiškai neaktyvių vyresnių nei 15 metų gyventojų – per metus jų skaičius atitinkamai išaugo 6 proc. (6,3 tūkst.) ir sumažėjo 0,1 proc. (0,7 tūkst.).
Nedarbo lygis šalyje pernai siekė 7,1 proc. – 0,3 proc. punkto daugiau nei 2023 metais. Ilgalaikis nedarbas nekito bei sudarė 2,3 proc.
