Kamilė Lukauskytė
Reprodukcinės sveikatos klausimas Lietuvoje vėl kelia politinių diskusijų. Vyriausybė pritarė pačiai idėjai turėti aiškesnį reprodukcinės sveikatos teisinį reguliavimą, tačiau nepritarė Seimo narės socialdemokratės Birutės Vėsaitės parengtam įstatymo projektui.
Ministrų kabinetas laikosi pozicijos, kad nemaža dalis projekte siūlomų nuostatų jau yra įtvirtintos galiojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose. Todėl, Vyriausybės vertinimu, naujas išsamus įstatymas gali ne tiek išspręsti problemas, kiek sukurti papildomą administracinę naštą.
Vyriausybė mato esminę problemą
Ministrų kabinetas savo išvadoje teigia, kad projekto rengėjai nepakankamai pagrindė, kodėl būtina iš esmės keisti dabar veikiančią sistemą.
Vyriausybės nuomone, dalį siekiamų tikslų būtų galima pasiekti nepriimant naujo plataus įstatymo, o tiesiog patikslinant jau galiojančių teisės aktų nuostatas.
Toks kelias, anot Vyriausybės, būtų paprastesnis ir galėtų padėti išvengti perteklinio reguliavimo.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į galimą poveikį šeimoms ir demografinei situacijai. Ministrų kabinetas teigia, kad projekto rengėjai šių galimų pasekmių pakankamai neįvertino.
Dalis siūlomų dalykų jau reglamentuojami
Vienas pagrindinių Vyriausybės argumentų – daugelis reprodukcinės sveikatos sričių jau turi savo teisinį pagrindą.
Galiojantys teisės aktai reglamentuoja nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą, prenatalinės diagnostikos paslaugas, nėštumo rizikos vertinimą bei akušerijos paslaugų organizavimą.
Todėl, Vyriausybės vertinimu, naujame įstatyme dalį šių nuostatų tiesiog pakartojus, teisinis reguliavimas taptų perteklinis.
Ministrų kabinetas taip pat atkreipia dėmesį į informuoto paciento sutikimą. Projekte siūloma įtvirtinti moters teisę gauti informaciją apie nėštumo nutraukimo būdus, galimą riziką, komplikacijas ir alternatyvas.
Tačiau Vyriausybė teigia, kad tokia teisė jau iš esmės numatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.
Atskirai paliestas abortų klausimas
Daugiausia diskusijų gali kelti tos projekto nuostatos, kurios susijusios su nėštumo nutraukimu.
Projekte siūloma įstatymo lygmeniu nustatyti, kad nėštumas gali būti nutraukiamas chirurginiu arba vaistiniu būdu.
Vyriausybė savo išvadoje nurodo, kad sveikatos priežiūroje naudojami gydymo metodai ir technologijos jau reglamentuojami Sveikatos sistemos įstatyme bei kituose teisės aktuose.
Todėl ir šiuo atveju Ministrų kabinetas nemato pakankamo pagrindo dubliuoti jau egzistuojančias teisines nuostatas.
Projekte numatyta ir daugiau teisių moterims
B. Vėsaitės pateiktas projektas nėra apsiribojęs vien nėštumo nutraukimo klausimu.
Jame siūloma įtvirtinti įvairias reprodukcinės sveikatos teises bei paslaugų prieinamumą. Tarp siūlomų nuostatų – nėščiųjų galimybė, pasitarus su gydytoju, pasirinkti gimdymo būdą ir skausmo malšinimo priemones.
Taip pat numatoma teisė pasirinkti žmogų, kuris lydėtų į gimdymą.
Projektu siūloma užtikrinti ir psichologo konsultacijas gimdyvėms bei prenatalinės diagnostikos paslaugas. Planuojama numatyti genetinį konsultavimą šeimai planuojant nėštumą, kai siekiama įvertinti galimą genetinę riziką būsimam vaikui.
Siūloma nemokama kontracepcija
Dar viena projekte numatyta priemonė – nemokamų kontraceptinių priemonių prieinamumas.
Pagal siūlomą modelį kontraceptinių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Projekte taip pat aptariama sterilizacija. Ji apibrėžiama kaip savanoriškas chirurginis šeimos planavimo metodas, skirtas ilgalaikei apsaugai nuo nepageidaujamo nėštumo.
Dėmesys ir lytiškumo ugdymui
Vyriausybės išvadoje atskirai įvertintas ir lytiškumo švietimas.
Ministrų kabinetas nurodo, kad su reprodukcine sveikata ir šeimos planavimu susijęs visuomenės informavimas, švietimas bei konsultavimas jau yra visuomenės sveikatos ugdymo dalis.
Be to, lytiškumo temos jau integruotos į bendrojo ugdymo programas.
Todėl Vyriausybė mano, kad jeigu reikia papildomai detalizuoti lytiškumo ugdymo turinį ar metodiką, tai tikslingiau būtų daryti keičiant ugdymo programas ar priimant poįstatyminius teisės aktus, o ne kuriant naują reguliavimą įstatymo lygmeniu.
Projektas Seime jau sukėlė aštrių diskusijų
Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas Seime svarstomas ne pirmą kartą.
Jo pateikimui parlamentas pritarė dar 2025 metų gegužę. Tuomet už projektą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 44, o 10 parlamentarų susilaikė.
Projektu siekiama reprodukcinę sveikatą reglamentuoti viename teisės akte ir aiškiau apibrėžti žmogaus teises šioje srityje.
Tačiau būtent dėl to ir kyla politinis ginčas: projekto šalininkai mato poreikį aiškiai įtvirtinti reprodukcinės sveikatos teises įstatyme, o Vyriausybė abejoja, ar tam būtina kurti naują išsamų reguliavimą.
Galutinis žodis dar nepasakytas
Vyriausybės pozicija dar nereiškia, kad reprodukcinės sveikatos įstatymo idėja yra visiškai atmetama.
Ministrų kabinetas pripažįsta, kad reprodukcinės sveikatos srityje teisinis reguliavimas gali būti reikalingas. Tačiau, jo vertinimu, reikėtų pirmiausia įvertinti, ko iš tiesų trūksta dabar galiojančioje sistemoje.
Jeigu konkrečios problemos gali būti išspręstos pakeitus jau egzistuojančius teisės aktus, Vyriausybė ragina rinktis būtent tokį kelią.
Tuo metu projekto autorė ir jo rėmėjai siekia, kad reprodukcinės sveikatos teisės būtų aiškiau įtvirtintos įstatymo lygmeniu.
Taigi diskusija Seime dar nesibaigia. Vienoje pusėje – siekis sukurti atskirą ir išsamų reprodukcinės sveikatos reguliavimą, kitoje – Vyriausybės perspėjimas, kad dalis siūlomų nuostatų jau galioja ir naujas įstatymas gali tapti perteklinis.
