Lukas Starkus
Dvylikai šalių paskelbus apie ketinimus taikyti prekybos sankcijas Izraelio nausėdijoms Vakarų Krante, Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad diskusijos dėl to pirmiausia turėtų vykti Europos Sąjungos (ES) lygiu.
„Lietuva teikia pirmenybę veiksmingam jau galiojančių ES priemonių Izraelio nausėdijų atžvilgiu taikymui. Jau dabar Izraelio nausėdijų kilmės prekėms netaikomos ES ir Izraelio asociacijos susitarime numatytos prekybos lengvatos. Be to, nuo 2015 m. tokios prekės, pateikiamos ES rinkai, turi būti aiškiai paženklintos, nurodant jų kilmę, pavyzdžiui: „produktas iš Golano aukštumų (Izraelio nausėdijos)“. Tai leidžia vartotojams patiems priimti sprendimą dėl tokių prekių įsigijimo“, – Eltai siųstame atsakyme teigia URM.
„Lietuva taip pat nuosekliai laikosi pozicijos, kad paveikiausios yra ES lygiu įvedamos sankcijos, taip užtikrinant vieningą Bendrijos veikimą bei ES bendrosios rinkos vientisumą. Todėl diskusijos dėl galimo sankcijų taikymo bei tolesnių žingsnių turėtų pirmiausia vykti ES lygmeniu“, – akcentuoja ministerija.
Be to, URM pažymi, kad ES lygiu jau yra priimti sankcijų paketai, nukreipti prieš smurtą Vakarų Krante vykdančius ekstremistinius naujakurius ir susijusias organizacijas.
„Sankcijos nustatytos pagal Tarybos reglamentą (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių. Bet kokių papildomų priemonių veiksmingumas visų pirma remtųsi jau esamo režimo, t. y. atitinkamo prekių žymėjimo, įgyvendinimu“, – tikina URM.
Ministerija taip pat akcentuoja, kad praėjusių metų duomenimis, Lietuvos importo iš nausėdijų vertė sudarė tik apie 4,7 tūkst. eurų per metus.
Apribojimai prekėms iš neteisėtų gyvenviečių
Antradienį iš viso dvylika šalių, tarp kurių be Didžiosios Britanijos buvo ir kelios ES valstybės bei Kanada, paskelbė, kad sankcionuos prekybą produktais iš Izraelio gyvenviečių Vakarų Krante. Bendrame šių šalių užsienio reikalų ministerijų pareiškime teigiama, kad jos pasiryžusios „nustatyti nacionalinius apribojimus prekybai prekėmis iš gyvenviečių, kurios pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos, ir/arba remti atitinkamus Europos ribojimus“.
Ši iniciatyva nukreipta prieš didėjantį Izraelio naujakurių smurtą prieš palestiniečius Vakarų Krante, taip pat prieš naujakurių gyvenviečių plėtrą okupuotose palestiniečių teritorijose. Minėtą pareiškimą paskelbė Prancūzija, Didžioji Britanija, Kanada, Danija, Ispanija, Suomija, Airija, Islandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija ir Švedija.
Izraelis su nepasitenkinimu reagavo į Londono pareiškimą ir nedelsdamas paskelbė apie atsakomąsias priemones prieš Jungtinę Karalystę.
Vėliau britų premjeras Andy‘is Burnhamas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kanados vyriausybės vadovas Markas Carney‘is kitame bendrame pareiškime pabrėžė, kad gyvenvietės kelia „tiesioginę grėsmę“ dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui. Šis numato Palestinos valstybę, taikiai gyvuojančią greta Izraelio.
Airija ir Ispanija jau ėmėsi priemonių prekybai su Izraelio nausėdijomis riboti, o Prancūzija jau kelias savaites siekia panašaus pagrindinės Izraelio prekybos partnerės ES sprendimo, tačiau tam priešinasi kai kurios Bendrijos narės.
ELTA primena, kad Izraelis yra okupavęs Vakarų Krantą nuo 1967 m. Šešių dienų karo. Ten gyvena apie 3 mln. palestiniečių ir daugiau nei 500 tūkst. Izraelio naujakurių. Pagal tarptautinę teisę jų gyvenvietės yra neteisėtos.
