Daliai socialdemokratų kritikuojant koaliciją su „Nemuno aušra“, Seimo pirmininkas Juozas Olekas nelinkęs teigti, jog šis politinis valdančiųjų partijų junginys griūva. Nors politikas teigia, kad dėl valdančiosios daugumos ateities reikia diskutuoti, jis pabrėžia, jog kiti koalicijos variantai yra sudėtingi.
„Variantai labai sudėtingi. Žinome išsidėstymą Seime, praėjome turbūt visas grupes, su kuriomis galėjome sudaryti koaliciją, kai kurias jau buvome išbandę. Tų pasirinkimų nėra daug. Bet reikia dirbti, esame kažkada dirbę ir mažumos aplinkybėmis“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė J. Olekas.
„Bet šiandien aš nenorėčiau skelti tokios problemos, kad koalicija griūva. Mes turime programą, jeigu programa bus vykdoma ir jai bus pritariama, tada koalicija galės dirbti. Jeigu įvyktų kažkokie susikirtimai, tada reikėtų žiūrėti, kokie būtų kiti variantai“, – sakė jis.
Anot jo, kai koalicija buvo formuojama premjero pareigas pradėjus eiti vėliau iš jų pasitraukusiam Gintautui Paluckui, dėl koalicijos sudėties buvo atsiklausiama partijos skyrių. J. Oleko teigimu, nuo to laiko praėjo beveik metai, todėl apibendrinti ir pasižiūrėti darbo rezultatus būtų vertinga.
Be to, pridūrė parlamento pirmininkas, koalicijos viduje ryškėja ir nuomonių skirtumai, pavyzdžiui, dėl Kapčiamiestyje ketinamo statyti karinio poligono.
„Dabar išryškėja kai kurių aštrių nuomonių skirtumų dėl naujo poligono, dėl Kapčiamiesčio. Mes čia girdėjome iš vieno koalicijos partnerio pasisakymą netikslų, netinkamą. Tai reikia žiūrėti, reikia diskutuoti, reikia susitikti ir toje pačioje koalicinėje taryboje apsispręsti. Bet taip pat turi ir partija padiskutuoti, kokios šitos mūsų pozicijos, kurias mes turime apginti“, – kalbėjo J. Olekas.
Kaip skelbta, portalui „Delfi“ socialdemokratas Ruslanas Baranovas užsiminė, jog valdantiesiems būtų metas persvarstyti koaliciją su „aušriečiais“.
Savo ruožtu R. Žemaitaitis nepatenkintiems koalicijos partneriams siūlo, esant norui, svarstyti alternatyvias daugumos sudarymo galimybes su opozicinėmis frakcijomis.
ELTA primena, kad nauja valdančioji koalicija sudaryta vasarą po to, kai pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie tuometį premjerą G. Palucką bei jo verslo ryšius liepos pabaigoje politikas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.
Naują socialdemokratės Ingos Ruginienės vadovaujamą Ministrų kabinetą suformavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.
Olekas apie parlamentinę kontrolę LRT atžvilgiu: Seime yra šiokio tokio apsileidimo
Jei Seimas kasmet būtų klausęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos ataskaitų, būtų buvę galima anksčiau pastebėti kai kuriuos organizacijos valdysenos trūkumus, sako parlamento pirmininkas Juozas Olekas.
„Yra šiokio tokio mūsų Seimo apsileidimo, nes, pagal įstatymą, Seimas turėtų kasmet išklausyti LRT ataskaitą. Deja, šiemet ta atskaita bus pateikta pirmą kartą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė parlamento vadovas.
„Man atrodo, tas ataskaitos pristatymas Seime gal būtų (leidęs – ELTA) anksčiau pastebėti tuos trūkumus (…). Jei ataskaita būtų (buvusi pristatoma – ELTA) nuo 2000 metų, tai mes būtume išklausę 25 nacionalinio transliuotojo ataskaitas. Manau, būtume pastebėję vienus ar kitus dalykus, kurie būtų reikalingi patikslinimui ar taisymui, ką būtų buvę galima atlikti. Ir žmonės būtų labiau patenkinti“, – akcentavo socialdemokratas.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
