Nors kapinės turėtų būti vieta, kur artimieji ramiai ilsisi po amžinybės sparnu, deja, jos tampa grobio vieta vagims, kurie nesidrovi gvelbti visko, ką tik įmanoma pakelti ir išnešti. Kapinių vagystės ir vandalizmo atvejai nėra naujiena, o kapaviečių apgadinimai ar net grobstymai – vis dažniau pasitaikanti kasdienybė. Kapinių lankytojai vis dažniau susiduria su skaudžia realybe, kai antkapių puošmenos, kryžiai ar net suoliukai dingsta be pėdsako.
Gamtos stichijos ir kapaviečių apsauga – nuolatine grėsme
„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pastebi, kad dažniausiai kapavietes nuniokoja ne tik ilgapirščiai, bet ir gamtos stichijos. Ypač didelę žalą daro stiprūs vėjai ir audros. Šalį talžančios stichijos gali lengvai apgadinti kapo plokštes ar antkapius – nulūžusios šakos ar medžiai ne tik sugadina kapavietę, bet gali pakenkti ir šalia esantiems kapams. „Kada vėjas įsisiautėja, kyla rizika, kad bus padaryta didelė žala. Kai kurie paminklai griūva, kapų tvorelės susilenkia, o granito plokštės skilinėja“, – teigia A. Juodeikis.
Modernios kapaviečių įrengimo tendencijos – naujos rizikos
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad žmonės renkasi vis subtilesnį kapaviečių įrengimą. Granito plokštės ir kiti modernūs sprendimai atrodo estetiškai, tačiau jie taip pat tampa labiau pažeidžiami tiek gamtos stichijoms, tiek ilgapirščių rankoms. „Kai granito plokštės įskyla ar tampa kitaip sugadintos, jų sutvarkymas gali kainuoti nemažai. Tokiomis aplinkybėmis draudimo paslauga tampa būtina, norint išvengti didelių finansinių nuostolių,“ – priduria A. Juodeikis.
Ilgapirščiai vagia viską, kas tik įmanoma nunešti
Kapų vagystės – viena opiausių problemų kapinėse. Dažniausiai iš kapaviečių dingsta tai, ką galima lengvai nešti – vazos, skulptūros, kryžiai ir net mažos angelo skulptūros. Dažnai pastebimi atvejai, kai vagys įsigudrina netgi pavogti suoliukus ar kitas kapo prieigas puošiančias detales. „Neįtikėtina, bet vieną kartą teko kompensuoti net 1,5 tūkstančio eurų už pavogtą didelę angelo skulptūrą“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.
Kapaviečių draudimo paklausa ypač išauga artėjant Vėlinėms
Prieš Vėlines, kai žmonės masiškai lankosi kapinėse, dažniau pastebimos įvairios žalos ir vagystės. Draudimo paslaugų poreikis padidėja, nes daug žmonių aptinka apgadinimus ar pavogtus kapavietės elementus. Dažniausiai šią paslaugą renkasi vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys, kurios siekia apsaugoti artimųjų kapų turtą nuo vagysčių ir vandalizmo.
Draudimas apsaugo ne tik nuo vagysčių, bet ir nuo gamtos stichijų
A. Juodeikis aiškina, kad kapaviečių draudimas apima visus svarbiausius kapavietės elementus – paminklus, tvoreles ir kitus stacionarius statinius. Draudimo apsauga galioja ne vienai kapavietei, bet daugiausia trims, kurios gali būti bet kurioje Lietuvos vietoje. Įvykus nelaimei ar vagystei, draudimas kompensuoja ne tik paminklo atkūrimo ar naujo įsigijimo išlaidas, bet ir visus reikalingus remonto darbus.
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad vidutinė išmokama kompensacija už kapaviečių sugadinimus siekia apie 700 eurų. Tai įrodo, kad kapaviečių draudimo paslauga tampa vis reikalingesnė, o gyventojai vis dažniau ieško būdų, kaip apsaugoti savo artimųjų amžinojo poilsio vietą nuo gamtos ir žmonių sukeltų pavojų.
Kapinių realybė – kai poilsio vieta tampa pavojų šaltiniu
Nepaisant žmonių pastangų puoselėti ir prižiūrėti kapus, jie susiduria su nuolatiniais iššūkiais. Tiek vagystės, tiek gamtos stichijų sukeliama žala kelia rimtą grėsmę kapaviečių tvarkingumui ir estetikai. Tai tik dar labiau pabrėžia būtinybę užtikrinti kapaviečių apsaugą – draudžiant, prižiūrint ir puoselėjant amžinojo poilsio vietas.
