Natūralu = saugu? Kosmetologė griauna populiariausius mitus

Kosmetologai įspėja: produkto saugumą lemia ne reklaminis užrašas, o sudėties analizė, koncentracija ir moksliniai tyrimai.

„Žodis „natūralus“ dažnai sukuria saugumo iliuziją. Tačiau tai – vienas dažniausių mitų. Kosmetikos saugumą lemia ne reklaminis užrašas, o sudėties analizė, formulės, ingredientų koncentracija ir moksliniai tyrimai“, – atsiųstame pranešime spaudai pabrėžia kosmetikos ir grožio prekių el. parduotuvės cosmozone.lt ambasadorė, kosmetologė Augustė Kuzminskė ir atskleidžia populiariausius mitus.

Sintetiniai ingredientai – tai laboratorijoje sukurti junginiai, tačiau jie nėra savaime pavojingi. Daugelis jų pasižymi raminančiu, drėkinančiu ar atjauninančiu poveikiu. Tiek natūralūs, tiek sintetiniai ingredientai gali stiprinti odos apsauginį barjerą ir gerinti jos būklę.

Vitaminai C ir E gali būti tiek natūralios, tiek sintetinės kilmės. Hialurono rūgštis išgaunama iš natūralių, sintetinių ar gyvūninių šaltinių.

„Kai kuriais atvejais sintetinis ingredientas yra net saugesnis už natūralų. Pavyzdžiui, tam tikri sintetiniai konservantai turi antibakterinių, priešgrybelinių ir antivirusinių savybių, o, skirtingai nei natūralūs analogai, neturi alergenų. Todėl kai kurie jų yra pakankamai saugūs net kūdikių kosmetikoje“, – teigia kosmetologė A. Kuzminskė.

Manoma, kad organinė kosmetika yra saugesnė, tačiau pats pavadinimas to negarantuoja. Europos Sąjungoje visi kosmetikos gaminiai – tiek organiniai, tiek įprasti – turi atitikti tuos pačius griežtus saugumo reikalavimus.

Kiekvienas produktas vertinamas dėl mikrobiologinio saugumo, stabilumo ir suderinamumo su oda – nepriklausomai nuo to, ar sudėtyje yra natūralių, ar sintetinių ingredientų.

„Produkto saugumas priklauso ne nuo žodžio „organinis“, o nuo sudėties, koncentracijos ir individualios odos reakcijos“, – akcentuoja specialistė.

Nors gali atrodyti priešingai, natūrali kosmetika dažnai turi daugiau galimų alergenų. Dažniausi jų šaltiniai – eteriniai aliejai, augaliniai ekstraktai ir natūralios kvapų kompozicijos. Būtent šie ingredientai neretai sukelia odos sudirginimą.

Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, turintys jautrią odą, atopinį dermatitą, rožinę ar egzemą. Net nedidelis alergenų kiekis gali išprovokuoti reakciją ar pabloginti būklę.

„Problemas dažniausiai sukelia citrusinių vaisių, levandų, arbatmedžio ar mėtų ekstraktai“, – pastebi kosmetologė.

Internete gausu receptų, siūlančių veido kaukes iš citrinų sulčių, medaus, kiaušinių baltymų ar kokosų aliejaus. Tačiau tokie bandymai dažnai neatsižvelgia į odos pH, apsauginio barjero vientisumą ir ingredientų stabilumą.

„Citrinų sultys, medus ar kokosų aliejus gali pažeisti odos barjerą, sukelti bėrimus, cheminius nudegimus, pigmentaciją ar ilgalaikį jautrumą saulei“, – įspėja specialistė.

Dažnos pasekmės – kontaktinis dermatitas, rožinės paūmėjimas ar lėtinis odos barjero pažeidimas, kurio atstatymas gali užtrukti.

Natūrali kosmetika dažnai pristatoma kaip ekologiškas pasirinkimas, tačiau masinis augalinių žaliavų išgavimas gali turėti neigiamą poveikį aplinkai.

Didėjanti paklausa skatina intensyvų ūkininkavimą, kuris mažina biologinę įvairovę, eikvoja vandens išteklius ir prisideda prie miškų kirtimo.

Tuo tarpu kai kurie laboratorijoje sukurti ingredientai gali būti tvaresni: jų gamybai reikia mažiau žemės ir vandens, o procesai griežtai kontroliuojami siekiant sumažinti taršą.

Šiandien riba tarp natūralios ir sintetinės kosmetikos tampa vis labiau simbolinė. Svarbiausia – ne žaliavos kilmė, o jos kokybė, saugumas ir pritaikymas konkrečiai odai.

Tiek natūrali, tiek sintetinė kosmetika gali būti saugi ir veiksminga, jei ji sukurta remiantis mokslu.

„Kosmetikoje nereikia bijoti chemijos. Kur kas svarbiau rinktis ne tai, kas madinga, o tai, kas moksliškai ištirta ir tinka būtent jūsų odai. Tikrasis saugumas slypi sudėtyje, o ne reklaminiame užraše“, – apibendrina kosmetologė Augustė Kuzminskė.