Kamilė Lukauskytė
Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje susidūrė su rimtu iššūkiu – Bundesverui vis dar trūksta karių, ypač logistikos ir IT specialistų. Vis dėlto premjeras Mindaugas Sinkevičius tikina gavęs patikinimų, kad ambicingi planai nebus nukelti.
Vokietijos brigados įkūrimas Lietuvoje yra vienas svarbiausių šalies gynybos projektų, tačiau šįkart iškilo problema, kurios Lietuva išspręsti negali viena – Vokietijai sudėtinga surinkti visą reikalingą personalą.
Nepaisant to, premjeras M. Sinkevičius sako, kad Berlynas neketina atsitraukti nuo įsipareigojimo iki 2027 metų Lietuvoje turėti pilnai funkcionuojančią brigadą.
Trūksta ne tik eilinių karių
Vokietijos gynybos ministerija nurodo, kad šiuo metu savanoriai užpildė beveik 80 proc. Lietuvoje dislokuojamos brigados pareigybių. Tačiau likusios spragos nėra vien formalios – ypač trūksta tam tikrų sričių specialistų.
Tarp probleminių sričių minimos logistika ir informacinės technologijos. Anksčiau Vokietijos žiniasklaida taip pat skelbė apie sunkumus pritraukiant žemesnės grandies karius bei specialistus žvalgybos, technikos ir cheminės, biologinės, radiologinės bei branduolinės saugos srityse.
Tai svarbu todėl, kad brigada turi būti ne tik formaliai sukomplektuota, bet ir realiai pasirengusi vykdyti karines užduotis.
Vokietija jau svarsto ne vien savanorystę
Karių trūkumo klausimas Vokietijoje tapo toks aktualus, kad Berlynas pradėjo svarstyti ir privalomą karių perkėlimą į Lietuvoje formuojamą brigadą.
Vokietijos gynybos ministerija skelbė, kad dalis neužpildytų vietų gali būti užimta privaloma tvarka. Skelbiama, kad savanoriai šiuo metu užima beveik 80 proc. pareigybių, o priverstinai perkeltų karių skaičius galėtų siekti kelis šimtus.
Dar anksčiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas yra pabrėžęs, kad pagrindinis prioritetas yra brigados operacinis pasirengimas. Jo teigimu, jeigu savanoriškumo principu visų spragų užpildyti nepavyks, bus ieškoma kitų sprendimų.
Sinkevičius: terminai nesikeičia
Nepaisant šių problemų, M. Sinkevičius sako, kad Lietuva turi Vokietijos pusės patikinimą – brigados dislokavimo terminai neturėtų būti nukeliami.
„Turbūt tam tikrų iššūkių kyla, bet iššūkiai sprendžiami“, – žurnalistams teigė premjeras.
Pasak jo, Vokietija atvirai kalba apie kylančias problemas, tačiau tuo pačiu metu jas sprendžia. Esminis dalykas, anot premjero, yra tai, kad politiniuose formatuose nebuvo priimta sprendimų keisti ar nukelti planus dėl brigados Lietuvoje 2027 metais.
Tai reiškia, kad dabartinis karių trūkumas kol kas vertinamas kaip sprendžiama komplektavimo problema, o ne kaip priežastis keisti pagrindinį dislokavimo grafiką.
Lietuva tuo metu skuba su infrastruktūra
Karių skaičius – tik viena dėlionės dalis. Lietuva tuo pat metu intensyviai ruošia infrastruktūrą, kurios reikės Vokietijos kariams ir jų šeimoms.
Rukloje vystomas karinis miestelis, kuriame numatomi gyvenamieji ir administraciniai pastatai, medicinos punktas, valgykla, sporto bei mokymų erdvės, logistinės infrastruktūros objektai ir inžineriniai tinklai.
Krašto apsaugos ministerija taip pat nurodo, kad visoje Lietuvoje vystomi logistikos objektai, skirti Vokietijos brigados reikmėms.
Dar liepą M. Sinkevičius po pokalbio su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausybė prioritetu laiko sklandų brigados priėmimą iki 2027 metų.
Didžiausias klausimas – ar pavyks viską padaryti laiku?
Vokietijos brigada Lietuvoje turėtų tapti vienu svarbiausių NATO rytinio flango gynybos elementų. Todėl jos dislokavimas priklauso ne tik nuo pastatytų kareivinių ar technikos, bet ir nuo to, ar Vokietijai pavyks surinkti pakankamai karių.
Šiuo metu signalai yra dviprasmiški: viena vertus, dalis pareigybių dar neužpildyta ir dėl to jau svarstomi privalomi sprendimai. Kita vertus, tiek Vokietijos pusė, tiek Lietuvos premjeras teigia, kad pagrindinis 2027 metų tikslas išlieka.
Kol kas nėra paskelbta apie oficialų termino nukėlimą. Priešingai – Lietuva toliau investuoja į infrastruktūrą, o Vokietija ieško būdų užpildyti likusias personalo spragas.
Taigi artimiausi mėnesiai gali būti ypač svarbūs: būtent tada turėtų paaiškėti, ar karių trūkumas liks laikinu Bundesvero personalo iššūkiu, ar pareikalaus didesnių sprendimų dėl brigados komplektavimo.
