Lietuvos universitetų ryšiai su Kinija tampresni nei su Iranu: turi dvišalių sutarčių, siunčia dėstytojus

„Delfi“ kreipėsi į Vilniaus universitetą (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetą (Vilnius Tech), Kauno technologijos universitetą (KTU), Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją (LKA) ir Mykolo Romerio universitetą (MRU), kad šie papasakotų, ar turi dvišalių susitarimų su Kinija ir Iranu, šių valstybių mokslo įstaigomis, ar vykdo su jomis studentų, dėstytojų mainus, jungtinius mokslo tyrimus, projektus.

„Delfi“ aukštųjų mokyklų taip pat teiravosi, kokiose srityse vyksta bendradarbiavimas (jei toks yra), ar jos žino tokių atvejų, kai universiteto darbuotojai, studentai, besilankę Kinijoje, būtų tapę Kinijos žvalgybos taikiniais, ar būtų įtarę, kad susidūrė su žvalgyba, yra verbuojami.

„Delfi“ teiravosi universitetų, kiek šios gairės jiems aktualios, kiek į jas atsižvelgiama.

LKA G9 skyriaus viršininkė Jurgita Motiejūnaitė nurodė, kad akademija jokių bendradarbiavimų nei su Kinija, nei su Iranu neturi.

Taip pat atsakė ir VDU, ir MRU.

„Su nė viena iš šių šalių nebendradarbiaujame, dvišalių susitarimų neturime, jokių mainų, bendrų tyrimų ar kt. nevykdome“, – teigė VDU Komunikacijos skyrius.

„Mykolo Romerio universitetas nėra sudaręs bendradarbiavimo sutarčių su Kinijos ir Irano universitetais, todėl darbuotojų ir studentų akademiniai mainai su šiomis šalimis nėra vykdomi“, – tikino MRU Komunikacijos skyriaus vadybininkė Karolina Markauskaitė.

KTU, kaip „Delfi“ teigė šios aukštosios mokyklos ekspertinės komunikacijos vadovas Mantas Lapinskas, taip pat nevykdo bendradarbiavimo su Kinija ir Iranu, jų mokslo ar studijų institucijomis.

Tačiau, kaip pažymėjo KTU atstovas, universitete šiuo metu studijuoja 8 Irano piliečiai doktorantai, vienas Irano pilietis ir vienas Kinijos pilietis universitete dirba kaip neakademiniai darbuotojai. Tiesa, jų studijos ir darbas, pasak M. Lapinsko, nėra susiję su instituciniu bendradarbiavimu su Irano ir Kinijos mokslo įstaigomis.

„KTU šiuo metu neturi dvišalių sutarčių su Kinija ir Iranu, jų mokslo ar studijų institucijomis, nevykdo bendrų projektų. Taip pat universitetas nevykdo akademinių studentų ar dėstytojų mainų su šiomis šalimis.

Universitete šiuo metu studijuoja 8 doktorantai ir dirba vienas neakademinis darbuotojas, turintys Irano pilietybę, taip pat vienas doktorantas, turintis Kinijos pilietybę. Tai individualūs akademinės bendruomenės nariai – jų darbas ir studijos universitete nėra susiję su instituciniu bendradarbiavimu su šių šalių mokslo įstaigomis“, – komentavo KTU atstovas.

Atliepdamas Lietuvos žvalgybos perspėjimus dėl bendradarbiavimo su Kinija ir Iranu, M. Lapinskas tikino, kad KTU visada įvertina potencialių partnerių patikimumą, finansavimo šaltinius ir kitus aspektus.

„KTU pasitiki visų valstybės saugumą užtikrinančių institucijų darbu – nuolat su jomis bendradarbiauja ir teikia visą reikalingą informaciją. Šiuo metu taip pat neturime duomenų ar identifikuotų atvejų, kad mūsų bendruomenės nariai būtų tapę nedemokratinių užsienio valstybių žvalgybos taikiniais.

Svarstant bet kokius tarptautinio bendradarbiavimo pasiūlymus, visada įvertiname potencialių partnerių patikimumą, finansavimo šaltinius, intelektinės nuosavybės apsaugą, galimas dvigubos paskirties technologijų rizikas ir galutinius bendradarbiavimo rezultatus.

Mums svarbu, kad tarptautinis akademinis bendradarbiavimas būtų grindžiamas ne tik moksline verte, bet ir atitikimu Lietuvos saugumo interesams“, – mintį apibendrino universiteto atstovas.

Tuo metu Vilnius Tech informavo, kad turi galiojančią sutartį su vienu iš Kinijos universitetų dėl statybos inžinerijos dalykų dėstymo. Kaip nurodoma atsakyme „Delfi“, Vilnius Tech universiteto dėstytojai vyksta į Kiniją, tačiau prieš išvykimą yra apmokomi.

„Universitetas tęsia įsipareigojimus dėstant statybos inžinerijos krypties studijų dalykus Henan University of Science and Technology (liet. Henano mokslo ir technologijos universitete – „Delfi“) Kinijoje. Sutartis baigs galioti 2027 m. birželį.

Universiteto dėstytojai vyksta dėstyti į Kiniją, tačiau nuolat bendradarbiaujame su VSD (Valstybės saugumo departamentu – „Delfi“) ir apmokome juos prieš išvykimą, tad atvejų, kai jie tapo verbavimo ar žvalgybos taikiniais, nėra buvę.

Daugiau akademinių mainų, dvišalių susitarimų ar jungtinių mokslinių tyrimų nei su Kinija, nei su Iranu ir šių šalių mokslo įstaigomis nevykdome“, – akcentavo Vilnius Tech atstovai.

Savo ruožtu VU nurodė, kad su Kinijos universitetais turi 8 dvišales sutartis, VU ir Kinijos mokslininkai kartu su kitais autoriais rengia bendras publikacijas, tokių publikacijų yra ir su Irano mokslininkais.

„VU, vykdydamas bet kokias bendradarbiavimo veiklas, kiekvieną atvejį vertina individualiai, apsvarstant įvairias aplinkybes, tariantis su atsakingomis institucijomis.

Šiuo metu turime 8 dvišales sutartis su Kinijos universitetais. Dvišalių sutarčių su Iranu neturime.

Daugiaautorinių publikacijų, kuriose autoriais yra Vilniaus universiteto ir Kinijos universitetų mokslininkai, per 5 metus yra apie 300. Su Iranu – apie 10 per metus“, – „Delfi“ komentavo VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Aurelija Vernickaitė.

Pasiteiravus, kokių mokslo sričių tai publikacijos, universiteto atstovė išskyrė keletą sričių ir pabrėžė, kad Lietuvos ir Kinijos bei Lietuvos ir Irano mokslininkai kartu nevykdo bendrų projektų.

„Abiejų šalių atveju nėra vykdomų bendrų mokslo projektų. Kasmet būna paskelbiama publikacijų su bendraautoriais iš Irano ir Kinijos.

Irano atveju didesnė skelbiamų publikacijų yra tiksliųjų mokslų srityse, jų pastaraisiais metais nuosekliai mažėja.

Kalbant apie rezultatų skelbimą su Kinijos mokslininkais, vyrauja tiksliųjų (fizikos, chemijos), gyvybės ir socialinių mokslų sričių publikacijos.

Pažymėtina, kad publikacijos dauguma atvejų yra daugiaautorinės“, – teigė A. Vernickaitė.

Vasarį VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime perspėjama apie didėjančias saugumo rizikas Kinijoje gyvenantiems ir į ją vykstantiems Lietuvos piliečiams, įskaitant tuos, kurie vyksta akademiniais tikslais.

„Kinijos žvalgybos tarnybų dėmesio gali sulaukti asmenys, vykstantys į Kiniją akademiniais tikslais, dalyvauti verslo konferencijose, technologijų parodose ir kultūros renginiuose. Kontaktas su į Kiniją atvykusiais asmenimis gali būti užmegztas dar oro uoste, pavyzdžiui, atliekant saugumo patikrą. Kinijos žvalgybos atstovai gali apsimesti pasienio kontrolės pareigūnais ar oro uosto darbuotojais.

Kontaktas su Lietuvos piliečiais taip pat gali būti užmegztas ir renginiuose, į kuriuos jie atvyksta. Kinijos žvalgybos tarnybos naudojasi universitetų tarptautinių ryšių atstovų, verslo asociacijų, konsultacinių įmonių darbuotojų priedanga. Paprastai tokiuose renginiuose tarnybos siekia surinkti informacijos apie asmenų veiklos pobūdį, ryšius, apsikeisti kontaktais ir vėliau palaipsniui juos įtraukti į žvalgybos veiklą“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Jame taip pat perspėjama apie priešiškų valstybių – ne tik Kinijos, bet ir Irano – dėmesį Vakarų mokslo ir tyrimų institucijoms.

„Vakarų žvalgybos tarnybos vis dažniau nustato Kinijos, kuri sparčiai vysto technologijų pramonę, ir Irano, tikėtina, siekiančio tęsti branduolinę programą, bandymus perimti užsienio technologines žinias ir pačias technologijas. Vienas iš jų taikinių – Vakarų technologijų mokslo ir tyrimų institucijos. Vakaruose priešiškų valstybių veiksmai nustatomi jau kurį laiką, neatmestina, kad artimoje ir vidutinėje perspektyvose augs jų susidomėjimas Lietuvos technologijų tyrimus vykdančiomis mokslo ir tyrimų institucijomis bei jose dirbančiais akademikais.

Siekdama perimti žinias ir technologijas, Kinija skatina tarptautinį technologinį bendradarbiavimą, vykdo mokslinį šnipinėjimą ir kuria užsienio mokslininkams patrauklias finansines iniciatyvas. Pekinas aktyviai skatina dvišalius susitarimus su užsienio universitetais, kuriais inicijuojami akademiniai studentų mainai ir jungtiniai mokslo tyrimai.

Kinija, siūlydama patrauklias projektų finansavimo perspektyvas, galimybes nemokamai lankytis Kinijoje, naudotis šalies laboratorijomis ir kita mokslo infrastruktūra, kviečia Vakarų mokslininkus dalyvauti režimo vykdomuose projektuose. Neatmestina, kad tokie projektai, prie kurių prisideda Vakarų mokslininkai, vėliau naudojami vystant Kinijos civilinių ir karinių inovacijų pramonę.

Iranas, daugiausia naudodamasis Europos mokslo institucijomis, siekia įgyti žinių ir technologijų savo karo pramonei. Pastaraisiais metais Europoje nustatyta atvejų, kai Irano mokslininkai bandė perimti technologijų tyrimų medžiagą ir ją panaudoti šalies karo pramonės plėtrai. Technologinės žinios perimtos naudojantis ryšiais tarp Irano ir užsienio universitetų bei juose technologinius tyrimus atliekančių Irano piliečių. Irano režimas taip pat naudojasi savo studentų surinkta medžiaga tarptautinėse konferencijose ir studentų mainų programose“, – dėstoma vertinime.

Jame išskiriamos Kinijai ir Iranui aktualios technologijos: Kinijai tai – dirbtinis intelektas, robotika, kosmoso technologijos, biotechnologijos, naujosios materijos ir medicina, o Iranui – branduolinė energetika, balistinės raketos, bepiločiai orlaiviai, dirbtinio intelekto technologijos, programinė įranga karo pramonei ir nanotechnologijos.