Vienas mygtuko paspaudimas – ir vilkikas jau iš kitos šalies. Tokį galimą sankcijų apėjimo būdą pirmą kartą fiksuoja muitinės pareigūnai Medininkuose.
„Medininkuose su tokia situacija susiduriame pirmą kartą“, – teig Muitinės Medininkų kelio posto viršininkas Ramūnas Smagurauskas.
Kovo 18-osios vakarą į Medininkų kelio postą atvyko du krovininiai vilkikai su lietuviškais numeriais. Neva įprastas maršrutas – vaisiai ir daržovės iš Nyderlandų.
„Vyko su daržovių ir vaisių kroviniais pagal pateiktą olandišką eksporto deklaraciją ir lydimuosius dokumentus“, – aiškino R. Smagurauskas.
Tačiau kontrolės punkto pareigūnams kilo įtarimų. Krovinys, nors formaliai iš Europos Sąjungos, iš tiesų galėjo būti skirtas Rusijai.
„Pareigūnai atliko transporto priemonių fizinį tikrinimą – tikrino tiek asmeninius daiktus, tiek pačias transporto priemones, o pas vairuotojus rado papildomus Rusijos registracijos dokumentus“, – pasakojo R. Smagurauskas.
Apžiūra atskleidė daugiau – abiejuose vilkikuose įrengtos numerių keitimo sistemos.
„Ant vieno vilkiko aptiktas mechanizmas, leidžiantis automatiniu būdu pakeisti valstybinius numerius, o kitame vilkike numeriai buvo tvirtinami magnetų pagalba“, – komentavo R. Smagurauskas.
Europos Sąjungoje registruotiems vežėjams draudžiama gabenti krovinius į Rusiją ar iš jos. Tačiau kai kurie vis tiek ieško būdų, kaip apeiti sankcijas.
„Bando eiti į priekį ir ieškoti pažangesnių būdų, kaip apeiti sankcijas“, – pažymėjo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Abu vilkikai sulaikyti, pradėtas tyrimas. Vairuotojai paleisti, situacijos paaiškinti negalėjo.
„Jie nieko atsakyti ar paaiškinti negalėjo – nei kas įrengė mechanizmus, nei kam jie skirti. Šios informacijos mums nepateikė“, – tvirtino R. Smagurauskas.
Tai – ne pavienis atvejis. Muitinė šiemet jau pradėjo aštuonis tyrimus dėl galimų sankcijų pažeidimų. Schemos tampa vis sudėtingesnės.
Kroviniai dažnai deklaruojami kaip vykstantys į Vidurinę Aziją ar Artimuosius Rytus, tačiau reali jų kryptis gali būti Baltarusija ar Rusija.
„Manau, kad reikia griežtinti patikras ir labiau į tai reaguoti – daugėja įvairių atvejų, incidentų. O vėliau, kai pažeidėjai sulaikomi, jie kreipiasi į valdžios institucijas ir kaltina jas dėl susiklosčiusios situacijos“, – pabrėžė Seimo narys Remigijus Motuzas.
Didelė problema – ir informacijos trūkumas tarp valstybių. Sankcijos yra europinės, tačiau jų įgyvendinimas priklauso nuo kiekvienos šalies. O valstybės nevienodai skiria dėmesį jų laikymuisi.
„Atsiradus naujoms schemoms kitoje šalyje, turime nedelsdami apsikeisti informacija ir įvertinti, ar ten netaikomi panašūs metodai kaip pas mus“, – aiškino L. Kasčiūnas.
„Didžiausia nesėkmė – sankcijų švelninimas, ne Europos Sąjungoje, o Jungtinėse Valstijose, kuris turi didelį atgarsį. Dėl to Rusija per tą laikotarpį gali pralobti 10 milijardų“, – teigė R. Motuzas.
Tačiau Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis skaičiuoja: dėl sankcijų Rusijos biudžeto deficitas siekia 100 milijardų dolerių. Net ir išaugusios pajamos iš naftos gali būti tik lašas jūroje, siekiant užkamšyti tokią finansinę skylę.
„Sankcijos tikrai ėmė veikti. Tam prireikė 3-4 metų, bet jos jau duoda rezultatų“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Nuo baudų sunkiai išsisuka ir tie, kurie vykdo Rusijos užsakymus. Medininkuose sulaikyti vilkikai priklauso Lietuvoje registruotoms įmonėms. Jei bus nustatyta, kad sankcijos pažeistos, tiek vairuotojams, tiek įmonių vadovams gali grėsti iki 6 000 eurų baudos. Taip pat gali būti konfiskuotos ir transporto priemonės.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
