Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos specialistai pateikė rekomendacijas gyventojams, ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų masinių renginių metu atvirose erdvėse
Gyventojai skundėsi priedangų kokybe (tv3.lt koliažas)
Jeigu masinio renginio metu (atviroje erdvėje, lauke) gaunate perspėjimą apie oro pavojų:
- Nedelsdami vykdykite renginio organizatorių, apsaugos darbuotojų, policijos ar gelbėjimo tarnybų nurodymus. Renginių organizatoriai turi būti iš anksto numatę veiksmų algoritmus ir evakuacijos tvarką įvairių ekstremaliųjų situacijų atvejais, todėl jų nurodymai yra svarbiausias orientyras tokioje situacijoje (apačioje pateikiame daugiau bendrų rekomendacijų, tačiau bet kokiu atveju, jei renginio organizatorius nurodo elgtis kitaip – privalote vadovautis jų nurodymais).
- Išlikite ramūs, nepanikuokite ir nekelkite papildomos sumaišties aplinkiniams. Nebėkite chaotiškai ar prieš žmonių srautą – tai gali sukelti pavojingas spūstis ir sužeidimus.
- Kuo greičiau pasitraukite iš atviros teritorijos į saugesnę vietą. Pirmiausia rinkitės artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, požeminę perėją, rūsį ar kitą tvirtą mūrinį ar gelžbetoninį pastatą.
- Jeigu priedangos greitai pasiekti negalite, ieškokite vietos, kuri bent iš dalies apsaugotų nuo skeveldrų ir smūgio bangos – reljefo pažemėjimo, griovio, pylimo, sienos ar kitos tvirtos uždangos.
- Venkite atvirų aikščių, scenų, stiklinių konstrukcijų, reklaminių stendų, apšvietimo bokštų, laikinų statinių ir kitų objektų, kurie gali griūti ar sužeisti skeveldromis.
- Nesibūriuokite vienoje vietoje ir nesustokite stebėti oro taikinių, dronų ar sprogimų.
- Neikite prie nukritusių objektų ar jų nuolaužų, jų nelieskite ir apie juos praneškite telefonu 112.
- Jeigu sprogimai ar ataka prasideda netikėtai ir nėra galimybės greitai pasiekti priedangos, nedelsdami gulkitės ant žemės, rankomis prisidenkite galvą ir kaklą. Po pirmųjų smūgių, kai tik bus saugu, kuo greičiau judėkite į saugesnę vietą.
- Jei esate su vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ar asmenimis su negalia, padėkite jiems evakuotis ir nepalikite vienų.
- Vadovaukitės perspėjimo pranešimų nurodymais (kuriuos gaunate į savo mob. telefonus, įsitikinkite, jog ši funkcija aktyvuota – ČIA), LT72 interneto svetainėje pateiktomis rekomendacijomis, Lietuvos radijo ir televizijos bei kitų oficialių informavimo kanalų informacija, vykdykite atsakingų institucijų nurodymus.
- Prisiminkite, kad apie pavojaus pabaigą gyventojai yra perspėjami atskiru pranešimu. Negavę pranešimo, jog pavojaus lygis pasikeitė arba pavojaus neliko – tęskite paskutinių nurodymų (tai būna nurodyta perspėjimo pranešimo tekste) vykdymą.
- Dar kartą primename: masinio renginio metu gyventojų saugumas pirmiausia priklauso nuo organizuoto ir koordinuoto veikimo. Todėl gavus perspėjimą svarbiausia ne savarankiškai ieškoti sprendimų, o laikytis renginio organizatorių ir atsakingų tarnybų nurodymų. Jie yra įvertinę konkrečios vietos ypatumus ir numatę saugiausius veiksmus tokiai situacijai.
Daugiau civilinės saugos ekspertų rengtų rekomendacijų – svetainėje lt72.lt.
Jeigu padarysite tai paskelbus oro pavojų Lietuvoje jūsų lauks bauda
Praėjusią savaitę daliai Lietuvos gyventojų gavus civilinės saugos perspėjimus telefonuose, viešojoje erdvėje kilo daug klausimų ne tik apie gyventojų veiksmus, bet ir apie darbdavių atsakomybę. Ką daryti darbuotojams, jei perspėjimas juos pasiekia darbo metu? Ar įmonė gali tiesiog tęsti darbą kaip įprastai?
Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė pabrėžia – civilinės saugos pranešimas nėra vien asmeninis darbuotojo reikalas, o darbdavys tokiu metu privalo imtis aiškių veiksmų.
Pasak jos, jei žmogus perspėjimą gauna būdamas biure, parduotuvėje, gamyboje, mokykloje, gydymo įstaigoje, sandėlyje, statybvietėje ar net įmonės automobilyje, vadovas negali likti pasyvus stebėtojas.
„Vadovo pareiga nėra „palaukti, kas bus“. Vadovo pareiga – informuoti, organizuoti ir apsaugoti“, – akcentuoja teisininkė.
Spalvos nėra tik formalumas
R. Joskaudienė aiškina, kad civilinės saugos pranešimuose naudojamos spalvos nėra simbolinės – jos nurodo konkretų pavojaus lygį ir atitinkamus veiksmus.
Anot jos, balta spalva reiškia, kad pavojus atšauktas, geltona – kad pavojus tikėtinas ir reikia ruoštis, o raudona – kad grėsmė reali ir veikti būtina nedelsiant.
Teisininkė pabrėžia, kad atsakomybė kyla ne dėl pačios spalvos, o dėl neveikimo – kai darbdavys ignoruoja oficialius perspėjimus, neinformuoja darbuotojų ar verčia dirbti akivaizdžiai pavojingomis sąlygomis.
„BALTA nereiškia „nieko neįvyko“. BALTA reiškia: pavojus atšauktas, bet pasirengimą reikia peržiūrėti“, – rašo ji.
Pasak jos, net ir pasibaigus pavojui darbdavys turėtų įsivertinti, ar visi darbuotojai gavo informaciją, ar aišku, kas įmonėje priima sprendimus, ar žinoma artimiausia priedanga bei ar darbuotojai supranta, kaip elgtis gavus aukštesnio lygio perspėjimą.
Geltonas perspėjimas reiškia pasirengimą
Teisininkės teigimu, geltonas perspėjimo lygis dar nereiškia panikos ar būtinybės nedelsiant bėgti į priedangą, tačiau jau įpareigoja organizuotis.
„GELTONOS metu įmonė gali veikti, bet vadovas jau turi veikti kaip organizatorius, ne kaip komentatorius“, – pažymi ji.
R. Joskaudienė vardija, kad gavus tokį perspėjimą darbdavys turėtų nedelsdamas informuoti darbuotojus, paskirti atsakingą asmenį, nurodyti saugiausią vietą ar artimiausią priedangą, patikrinti, ar kelias į ją nėra užrakintas ar užstatytas, taip pat įvertinti darbuotojus, dirbančius lauke, prie stiklinių konstrukcijų, aukštyje ar su pavojingais įrenginiais.
Ji taip pat perspėja, kad darbdaviai neturėtų menkinti situacijos ar grasinti darbuotojams dėl pasitraukimo į saugią vietą.
„Negalima darbuotojams sakyti: „čia ne mūsų problema“, „dirbam kaip dirbę“, „kas bijo – tas silpnas“, „nepalikit darbo vietos, nes bus pasekmės“, – teigia ji.
Raudonas perspėjimas: svarbiausia – žmonių gyvybė
Pasak teisininkės, paskelbus raudoną perspėjimo lygį ir gavus oficialų nurodymą vykti į priedangą, darbuotojų apsauga turi būti organizuojama nedelsiant.
Ji aiškina, kad tokiu atveju būtina stabdyti pavojingus darbus, nukreipti darbuotojus į saugią vietą, pasirūpinti klientais, pacientais, lankytojais ar vaikais bei užtikrinti, kad žmonės gautų aiškius nurodymus.
„RAUDONOS metu vadovo klausimas turi būti ne „kaip neprarasti darbo valandos“, o kaip neprarasti žmogaus gyvybės“, – pabrėžia R. Joskaudienė.
Anot jos, net ir tose srityse, kur veiklos negalima nutraukti akimirksniu – gydymo įstaigose, avarinėse tarnybose ar kritinėje infrastruktūroje – turi būti aiškiai suplanuota, kurios funkcijos tęsiamos, kas lieka dirbti ir kur yra saugesnės patalpos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
